Bulgarijos ūkis
Bulgãrijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Bulgarija yra ekonomiškai viena silpniausių Europos Sąjungos valstybių, priklausoma nuo energetinių išteklių importo. Ūkis plėtojamas netolygiai. 2017 BVP sudarė 56,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 153,5 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 8081 JAV dolerį (pagal perkamosios galios paritetą – 21 800 JAV dolerių), infliacija 1,2 %, užsienio skola 42,1 mlrd. JAV dolerių (2017).
2024, Pasaulio banko duomenimis, Bulgarijos BVP sudarė 112,212 mlrd. JAV dolerių (perskaičiavus pagal perkamosios galios paritetą – 264,775 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 17 412 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 41 086 JAV doleriai). Infliacija 5,2 %, nedarbas 5,1 % (2025 09).
https://s.vle.lt/diagramos/344.html
Pramonė
Rytų Maricos telkinyje, Perniko, Sofijos, Burgaso, Blagojevgrado, Bobovdolo apylinkėse kasama lignitas ir rusvosios anglys, tarp Gabrovo ir Sliveno ir į šiaurę nuo Sofijos – akmens anglys, prie Kavarnos, Vracos, Burgaso, Panagiurištės ir Pazardžiko gaunama nafta, Vracos ir Varnos apylinkėse – gamtinės dujos. Be to, kasama geležies, vario, cinko, švino, mangano rūdos, auksas, sidabras, boksitas. Bulgarijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 2023 pagaminta 39,9 mln. kWh elektros energijos. 39 % elektros energijos gamina šiluminės elektrinės, 20 % – branduolinės elektrinės, 23 % – hidroelektrinės. Veikia Kozlodujaus atominė elektrinė (prie Dunojaus).
Ellatzite vario kasykla (Sofijos sritis)
2
Kozlodujaus atominė elektrinė
Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – chemijos ir naftos chemijos, maisto pramonė, metalurgija, mašinų gamyba. Chemijos pramonė gamina mineralines trąšas, dažus, kalcinuotąją ir kaustinę sodą, plastikus, kaučiuką, poliamidinį, poliesterinį, cheminį ir sintetinį pluoštą; gamybos centrai – Burgasas, Vraca, Rusė, Plevenas, Devnia, Sofija. Naftos pramonė perdirba daugiausia atvežtinę žaliavą; didžiausios įmonės Burgase, Rusėje, Plevene. Maisto pramonės svarbiausios šakos: tabako, cukraus, vyno, rožių aliejaus (pirmoji vieta pasaulyje pagal gamybą ir eksportą), augalinio aliejaus, vaisių ir daržovių perdirbimo, mėsos, žuvų.
Spalvotoji (švinas, cinkas lydomi Kerdžalyje, Plovdive, varis – Pirdope, Sofijoje, aliuminis – Šumene) ir juodoji (plienas, ketus liejamas Sofijos apylinkėse, daugiausia Pernike) metalurgija, mašinų (elektrovežių, motorvežių, liftų, žemės ūkio, maisto, lengvosios, kasybos pramonės įrangos, metalo pjovimo ir apdirbimo staklių) gamyba, laivų statyba, elektrotechnikos, tekstilės (vilnonių, medvilninių, šilkinių audinių, kilimų) ir trikotažo, siuvimo, odos, kailių, parfumerijos ir kosmetikos, medžio apdirbimo, popieriaus ir plaušienos, statybinių medžiagų, stiklo, medicinos pramonė. Bulgarijos pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
Lpvečo automobilių gamykloje
3
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima 5,0 mln. hektarų, iš jų 3,5 mln. hektarų – dirbamoji žemė, 1,4 mln. hektarų – pievos ir ganyklos, 0,1 mln. hektarų – sodai. Svarbiausi žemės ūkio rajonai: Dunojaus lyguma, Aukštutinės Trakijos žemuma ir Juodosios jūros pakrantė. Žemdirbystė sukuria daugiau kaip 70 % žemės ūkio produkcijos. Apie 65 % visų javų pasėlių – kviečiai; be to, auginama kukurūzai, miežiai, rugiai, avižos (Bulgarijos šiaurėje), saulėgrąžos, ryžiai (pietuose). Tarpukalnių slėniuose auginama mėtos. levandos, tabakas, vynmedžiai, daržovės, Kazanleko slėnyje – rožės. Bulgarijos pietvakariuose auginami vilnamedžiai. Aukštutinės Trakijos žemumoje, Sofijos, Kiustendilo, Burgaso apylinkėse – sodininkystė (obelys, slyvos, persikai, abrikosai, alyvmedžiai, figmedžiai, citrusiniai augalai). Daržininkystė. Bulgarijos augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, ožkos. Gyvulių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje.
rožių laukai Kazanleko slėnyje
Miškų ūkis (kertama Rilos, Rodopų kalnų spygliuočių ir Balkanų kalnų ąžuolų ir bukų miškai). 2022 sugauta 5600 tonų, žuvininkystės ūkiuose išauginta 9500 tonų žuvų.
4
5
6
Turizmas
Neseberis
Sozopolis
2024 Bulgariją aplankė daugiau kaip 13,2 mln. užsienio turistų (daugiausia iš Rumunijos, Turkijos, Graikijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės), pajamos iš turizmo sudarė 7,6 mlrd. JAV dolerių. Labiausiai lankoma Juodosios jūros pakrantės kurortai (Auksinės Smiltys, Saulėtasis Krantas, Albena, Neseberis, Sozopolis), Rilos, Rodopų, Balkanų kalnai, Sofija ir jos apylinkės. Prie mineralinių versmių įsikūrę Velingrado (Rodopų kalnuose), Chisarios (Antibalkanuose), Kiustendilo, Sapareva Banios (Rilos kalnuose), Sandanskio (Pirino kalnuose) balneologijos ir klimato kurortai. Alpinizmas.
Transportas ir ryšiai
Varna
Automobilių kelių yra 19 968 km, iš jų su kieta danga 19 648 km (2024). Geležinkelių 4029 km, iš jų 3001 km elektrifikuoti (2024). Prie Rusės per Dunojų pastatytas geležinkelio tiltas. 111 oro uostų, iš jų 57 su kieta danga (2025); 4 tarptautiniai oro uostai: Sofijoje, Burgase, Varnoje, Plovdive. 2018 įregistruota 80 jūrų laivų. Didžiausi jūrų uostai: Varna, Burgasas. Iš Varnos į Odesą (Ukraina), Poti (Sakartvelas), iš Burgaso į Batumi (Sakartvelas) plaukia keltai. Laivuojamas Dunojus (471 km). Didžiausi upių uostai: Rusė, Lomas. Dujotiekių 2765 km, naftotiekių 346 km, naftos produktotiekių 378 km (2018).
Bankai
1991 baigta formuoti dviejų lygių bankų sistema: centrinis bankas – Bulgarijos nacionalinis bankas (Belgarska Narodna Banka, įkurtas 1879, būstinė Sofijoje) ir komerciniai bankai. Be centrinio banko ir Valstybinio taupomojo banko, 1992 09 veikė daugiau kaip 80 komercinių bankų. Prasidėjus bankų koncentracijai, 1992 pabaigoje įkurtas Jungtinis Bulgarijos bankas (būstinė Sofijoje, susijungė 22 komerciniai bankai), 1993 – Expressbank (būstinė Varnoje, susijungė 12 bankų) ir Hebrosbank (būstinė Plovdive, susijungė 11 bankų). 1996 viduryje veikė 47, 2002 viduryje – 35, 2017 pabaigoje – 27 (iš jų 5 – užsienio bankų skyriai), 2025 pradžioje – 23 komerciniai bankai (iš jų 6 – užsienio bankų skyriai). Didžiausi komerciniai bankai – Jungtinis Bulgarijos bankas, UniCredit Bulbank (įkurtas 2007, būstinė Sofijoje), DSK Bank (įkurtas 1951, iki 1999 Valstybinis taupomasis bankas, būstinė Sofijoje).
Bulgarijos nacionalinio banko būstinės pastatas Sofijoje
Veikia vertybinių popierių birža Bulgarijos vertybinių popierių birža – Sofija (įkurta 1991).
Bulgarijos piniginis vienetas – euras (įvestas 2026 vietoj levo santykiu 1 euras =1,95583 levo).
Užsienio prekyba
Užsienio prekybos balansas neigiamas.
Bulgarijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2017)
2017 Bulgarija eksportavo prekių už 31 mlrd. JAV dolerių, importavo už 34,5 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia buvo eksportuojami drabužiai ir avalynė, varis, mašinos ir įranga, ketus, plienas, naftos produktai, maisto produktai (kviečiai, tabakas, vynas, konservai, rožių aliejus), vaistai. Daugiausia buvo importuojamos mašinos ir įranga, vario rūda, žalia nafta, chemijos pramonės produktai, plastikai, vaistai, automobiliai.
Bulgarijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2024)
2024 eksportuota prekių už 46,64 mlrd. JAV dolerių (daugiausia naftos produktai, perdirbtas varis, gamtinės dujos, kviečiai, drabužiai), importuota už 53,79 mlrd. JAV dolerių (daugiausia žalia nafta, vario rūda, automobiliai, vaistai, elektros energija). Daugiausia eksportuota į Vokietiją (16,0 % viso eksporto), Rumuniją (10,0 %), Italiją (7,2 %), Turkiją (7,1 %), Lenkiją (5,5 %), Graikiją (5,4 %), daugiausia importuota iš Kinijos (11 % viso importo), Vokietijos (10 %), Turkijos (8,8 %), Italijos (5,6 %), Rumunijos (4,7 %), Graikijos (3,2 %).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2017 į Bulgariją eksportavo prekių už 59,6 mln. eurų (daugiausia eksportuotos trąšos, mašinos ir įranga, transporto priemonės), iš Bulgarijos importavo už 72,2 mln. eurų (daugiausia buvo importuojami vaistai, mašinos ir įranga).
2024, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvos ir Bulgarijos prekybos apyvarta sudarė 293,028 mln. eurų. Lietuva į Bulgariją eksportavo prekių už 184,921 mln. eurų (daugiausia mechaninius įrenginius, elektros įrangą, tabako gaminius), importavo iš Bulgarijos prekių už 108,107 mln. eurų (daugiausia farmacijos produktus ir elektros įrangą).
Bulgarijos BVP struktūra (2017)
2764
2271
-Bulgarijos pramonė; -Bulgarijos žemės ūkis; -Bulgarijos transportas; -Bulgarijos bankai; -Bulgarijos užsienio prekyba; -Bulgarijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Bulgarijos konstitucinė santvarka
Bulgarijos partijos ir profesinės sąjungos
Bulgarijos ginkluotosios pajėgos
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.