bunčiukas

bunčiùkas (ukr. bunčuk < turk.), dažyti arklio ar jako uodegos plaukai, supinti į kasą ir užmauti ant ilgo (iki 2,5 m) medinio koto, papuošto žalvariniu rutuliu ar kitu metaliniu simboliu. Iš pradžių buvo valdžios ženklas Osmanų imperijoje. Iš čia paplito į Lenkiją, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, vėliau – į Rusiją. Ukrainoje ir Abiejų Tautų Respublikoje buvo atamano bei etmono valdžios ženklas, kazokų karinė regalija.

16–18 a. per iškilmingas procesijas ir kariuomenės apžiūras bunčiuką keli žingsniai prieš etmoną nešdavo specialiai tam skirti kilmingi žmonės – bunčiukininkai. Kitokį bunčiuką turėjo raiti bunčiukininkai – ant koto virvelėmis buvo pritvirtinta kartelė, o ant jos – jako ar arklio uodegos, papuoštos sidabriniais arba variniais bumbulais. Abiejų Tautų Respublikoje minimi (pagal uodegų skaičių) dvinariai, trinariai ir kiti bunčiukai.

645

1935