cãras (rus. car′ < lot. caesar – Romos imperatorių titulas; pagal Cezario vardą), 1547–1721 oficialus Rusijos monarchų titulas. Vidurinių amžių Rusijoje caru vadintas Stačiatikių bažnyčios galva laikomas Bizantijos imperatorius. Turkams užkariavus Balkanus ir žlugus Konstantinopoliui (1453) Maskvos didieji kunigaikščiai (paskutiniai monarchai stačiatikiai) ėmė skelbtis imperatorių įpėdiniais carais. Pirmasis caru 1547 vainikavosi Ivanas IV Rūstusis. Petras I, siekdamas sumoderninti ir supasaulietinti valstybę, 1721 pakeitė caro titulą imperatoriaus titulu. Neoficialiai Rusijos valdovai ir toliau vadinti carais. 10–14 a. bei 1908–46 taip titulavosi ir Bulgarijos monarchai.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |