van Hemessen Catharina (Katarina van Hèmesen) 1528Antverpenas po 1565Antverpenas (?), flamandų tapytoja. Šiaurės renesanso atstovė. Šv. Luko gildijos Antverpene narė. Pirmoji flamandų tapytoja moteris, kurios kūrinių autentiškumas įrodomas; kūrinius dažnai pasirašydavo ir datuodavo (išliko 10 datuotų kūrinių, nutapytų 1548–52).
Catharinos van Hemessen autoportretas (aliejus, 1548, Bazelio meno muziejus)
Manoma, mokėsi pas tėvą, žinomą istorinio, buitinio žanro ir portretų tapytoją Janą Sandersą van Hemesseną (apie 1500–65); jis supažindino dukterį su plačiu Antverpeno (meninis gyvenimas čia tuo metu klestėjo) dailininkų ratu. 1554 C. van Hemessen ištekėjo už Antverpeno katedros vargonininko Kerstiaeno de Moryno (Christiano de Morieno). Menininkų poros globėja buvo Marija Vengrė (Habsburgaitė; 1505–58), brolio Karolio V vietininkė Nyderlanduose. 1556 sutuoktiniai kartu su Marija Vengre išvyko į Ispaniją, čia C. van Hemessen, manoma, užsiėmė dvaro damų meniniu lavinimu (po Marijos Vengrės mirties 1558 sutuoktiniai gaudavo globėjos jiems visam gyvenimui paskirtą pensiją). Grįžę į Nyderlandus jie gyveno Antverpene ir ’s‑Hertogenbosche (čia paskutinį kartą užfiksuoti 1565 kaip išvykstantys iš miesto).
Kūryba
C. van Hemessen daugiausia žinoma kaip mažo formato portretų kūrėja, t. p. sukūrė religinio žanro paveikslų (šie didesni; Kristus, nešantis kryžių, sutinka šv. Veroniką, apie 1541–60, Poilsis pakeliui į Egiptą, apie 1550). Portretams (juose vaizduojami iš pažiūros pasiturintys asmenys, daugiausia moterys) būdinga realistinė vaizduosena, statiška, harmoninga kompozicija, plokštokos formos, santūrus koloritas, tamsių ir šviesių plotų kontrastai (Moteris prie virginalo, spėjama, sesers Christinos portretas, 1548, Moters portretas 1551, Vyro portretas 1552). Portretuojamieji grakštūs ir elegantiški, parodyti maždaug iki pusės, sėdintys tamsiame, dažniausiai neutraliame (be jokių nuorodų į juos supančią aplinką) fone, kiek nusisukę nuo žiūrovo ir nežiūrintys į jį; jų drabužiai ir aksesuarai stilingi, detaliai perteikti; pasitaiko anatominių netikslumų. Nutapytieji pavaizduoti su simpatija, individualizuotų bruožų, jie spinduliuoja ramią, orią ir paslaptingą nuotaiką. C. van Hemessen autoportretas (1548) – pirmas žinomas dailininkės ar dailininko savęs pavaizdavimo prie molberto pavyzdys.
C. van Hemessen. Moters portretas (aliejus, 1548, Valstybinis muziejus Amsterdame)
Savo gyvenamuoju laikotarpiu dailininkė buvo populiari. Kaip talentingą ir žymią dailininkę ją savo tekstuose paminėjo amžininkai – Antverpene gyvenęs italų rašytojas, pirklys Lodovico Guicciardini (1521–89; knygoje Nyderlandų aprašymas / Descrittione tutti di paese bassi 1567) ir G. Vasari (veikalo Žymiausių architektų, tapytojų ir skulptorių gyvenimai / Le vite de più eccellenti architetti, pittori, et scultori 1568 leidime). Vėlesniais amžiais C. van Hemessen kūryba buvo primiršta, ja vėl susidomėta 20–21 amžiuje.
Kūriniai muziejuose
Kūrinių turi Valstybinis muziejus Amsterdame, Nacionalinė galerija Londone, Bazelio meno muziejus, Senųjų meistrų muziejus Briuselyje ir kitos institucijos.
C. van Hemessen. Moters portretas (aliejus, 1551, Nacionalinė galerija Londone)
C. van Hemessen. Vyro portretas (aliejus, 1552, Nacionalinė galerija Londone)
C. van Hemessen. Poilsis pakeliui į Egiptą (aliejus, apie 1550, Mauritshuis Hagoje)