Čèkijos sántykiai su Letuva.
Tautų ir valstybių ryšiai iki 20 amžiaus
Adalbertas (šv. Vaitiekus), pirmasis garsus krikščionių misionierius prūsų žemėse (čia 997 ir nužudytas), 982–995 buvo Prahos vyskupas. 1218–65 popiežiai 8 kartus telkė kryžininkus iš Čekijos ir Moravijos žygiams į prūsų ir lietuvių žemes. 1255 01 didelė Čekijos kariuomenė, vadovaujama karaliaus Pršemislo II Otakaro, sutriuškino sembus, užimtą Sembą perdavė Vokiečių ordinui. Čia pastatydinta pilis karaliaus garbei pavadinta Karaliaučiumi. Popiežius Klemensas IV 1268 bule pripažino Pršemislą II Otakarą Mindaugo įpėdiniu ir leido iš pagonių atkariauti Lietuvos karalystę. 1329 kryžiaus žygio į Žemaitiją pagrindinė jėga buvo Čekijos kariuomenė, vedama karaliaus Jono Liuksemburgo; buvo paimtos 5 svarbios žemaičių pilys (Aukaimio, Gedimino, Gegužkalnio, Medvėgalio ir Žiesdytės), kuriam laikui suardyta Žemaitijos gynybos sistema. 1397 karalienė Jadvyga prie Prahos universiteto įkūrė Lietuvių kolegiją (tikėtasi rengti lietuvius kunigus).
Čekoslovakijos įgaliotasis ministras Lietuvoje Janas Skalickis (trečias iš kairės, greta – Užsienio reikalų ministerijos protokolo vadovas S. Girdvainis), įteikęs Lietuvos prezidentui skiriamuosius raštus (1936 04 29, Kaunas)
Čekijos karalius Vaclovas IV buvo 1409 paliaubų su Vokiečių ordinu tarpininkas. Žalgirio mūšyje (1410) lietuvių pusėje kovojo čekų algininkų daliniai (vadai J. Žižka ir J. Sokolas). Su Žalgirio mūšio pergale J. Husas laišku pasveikino Jogailą. Husitams palankus Vytauto sekretorius Mikalojus Cebulka 1410 lankėsi Čekijoje. 1413 Lietuvoje lankėsi garsus husitas Jeronimas Prahiškis. 1421 Varėnoje husitų pasiuntiniai Vytautui ir Jogailai pasiūlė užimti Čekijos sostą. 1422 Vytautas į Prahą savo vietininku (buvo iki 1423) pasiuntė Algirdo vaikaitį Žygimantą Kaributaitį su 5000–7000 karių savanorių. 1424, prieš Vytauto valią, jis vėl nuvyko į Čekiją ir pasiskelbęs husitu (dėl to popiežiaus atskirtas nuo Bažnyčios) išbuvo ten iki 1434. 1471–1526 Čekiją valdė Jogailaičių dinastijos karaliai Vladislovas II ir Liudvikas II. Nuo 19 a. vidurio lietuvių abėcėlėje plito, o antroje pusėje įsitvirtino čekų nuo J. Huso laikų vartojamos raidės č, š, ž. Čekų tautinis judėjimas darė poveikį lietuvių tautiniam judėjimui.
Lietuvos santykiai su Čekoslovakija 20 a. pirmoje pusėje
1922 01 05 Čekoslovakija pripažino Lietuvą de jure. Prahoje veikė Lietuvos pasiuntinybė (1922–39, nepaprastieji pasiuntiniai ir įgaliotieji ministrai 1922–23 D. Malinauskas, 1923–25 D. Zaunius, 1932–34 J. Aukštuolis, 1934–39 E. Turauskas), Lietuvos generalinis garbės konsulatas ir garbės konsulatas, Brno – garbės konsulatas. Kaune 1921–27 veikė Čekoslovakijos konsulatas, 1927–39 pasiuntinybė (iki 1936 Čekoslovakijos pasiuntiniai rezidavo Stokholme), Klaipėdoje – garbės konsulatas (1925–39 konsulas Martynas Reišys). Sudaryta: Prekybos sutartis, Susitarimas dėl pramonės nuosavybės teisių tarpusavio saugojimo (abu 1923), Konvencijos dėl teisminės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose (1931). 20 a. 3 dešimtmetyje Lietuva ir Čekoslovakija palaikė glaudžius ekonominius santykius – 1929, 1930 Čekoslovakija pagal Lietuvos importą užėmė 3 vietą, vėliau ekonominiai ryšiai nebuvo tokie intensyvūs – 1937 pagal Lietuvos užsienio prekybą Čekoslovakija užėmė 8 vietą.
Čekoslovakijos reikalų patikėtinis dr. Miroslavas Niederle (antras iš kairės) su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareigūnais J. Aukštuoliu (pirmas iš kairės), ministru D. Zauniumi (centre), S. Girdvainiu ir V. Sidzikausku Kaune (1930)
Šalių santykiai Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990)
1990 Čekoslovakija rėmė Lietuvos nepriklausomybę, siūlė surengti Lietuvos ir SSRS vadovų derybas Prahoje. 1991 08 29 Čekoslovakija pripažino Lietuvą. 1991 09 09 atkurti šalių diplomatiniai santykiai. 1992 Lietuvos ir Čekoslovakijos vyriausybės pasirašė įvažiavimo vizų abipusio atsisakymo sutartį. Po Čekoslovakijos pasidalijimo į dvi valstybes (1993 01 01) Lietuva 1993 01 05 pripažino Čekijos Respubliką. 1993 01 06 užmegzti diplomatiniai santykiai. Pirmasis (1992–94) Lietuvai Čekijoje atstovavo laikinasis reikalų patikėtinis Edvardas Borisovas, Čekijai Lietuvoje – Jurajus Nemešas. 2024 Lietuvai Čekijoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Prahoje, ir garbės konsulas Liberece (nuo 2013; Libereco miestui, Libereco, Úsčio, Hradec Královės ir Pardubicių kraštams). Čekijai Lietuvoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Vilniuje.
Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė priima Čekijos ambasadoriaus Víto Korselto skiriamuosius raštus (2018 10 15, Vilnius)
Dvišalės sutartys ir susitarimai
Lietuvos ir Čekijos vyriausybės pasirašė: Prekybos ir ekonominių ryšių bei mokslinio techninio bendradarbiavimo (1993), Investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos, Pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (abi 1994), Tarptautinių vežiojimų keliais (1995), Oro susisiekimo (1997), Socialinės apsaugos (1999), Įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (2000) sutartis, Bendradarbiavimo kultūros, švietimo, mokslo, jaunimo reikalų ir sporto srityse (2011), Abipusio atstovavimo išduodant vizas (2015) susitarimus.
Šalių ekonominiai ryšiai
2022 prekybos apyvarta tarp Čekijos ir Lietuvos sudarė 1,476 mlrd. eurų. Lietuva į Čekiją eksportavo prekių už 512,13 mln. eurų (20 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš Čekijos už 964,15 mln. eurų (17 vieta pagal importą). Čekija iš Lietuvos daugiausia importavo trąšas (45 %), plastikus ir jų dirbinius (15 %), elektros mašinas ir įrangą bei jų dalis (14 %), Lietuva iš Čekijos – elektros mašinas ir įrenginius, jų dalis (36 %), boilerius, reaktorius ir jų dalis (12 %). Čekijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2022 sudarė 21 mln. eurų, Lietuvos į Čekijos ūkį – 10,52 mln. eurų. Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkoje Čekija užima 32 vietą (2022 Lietuvoje lankėsi 8440 turistų iš Čekijos).
L: D. Bukelevičiūtė Lietuvos ir Čekijos dvišalių santykių dinamika 1918–1939 metais Vilnius 2010.
2271
Čekijos konstitucinė santvarka