centriškieji pastatai

centriškųjų pastatų planai: a – Augusto mauzoliejaus Romoje (pradėtas 28 m.), b – Šv. Petro bažnyčios Vienoje (pašventinta 1733, architektas J. L. von Hildebrandtas)

ceñtriškieji pastata, statiniai, kurių kompozicija pagrįsta dviaše arba daugiaaše simetrija. Apskritimo (rotonda), daugiakampio, kvadrato, trikampio, graikiškojo kryžiaus, elipsės, ovalo plano. Vidaus erdvę dažniausia dengia sferinis skliautas, viršuje – kūginis, piramidinis stogas arba kupolas. Seniausi centriškieji pastatai – neolito laikų būstai, kromlechai, Egipto piramidės. Antikinėje Graikijoje ir Romoje statyta centriškieji memorialiniai statiniai ir šventyklos (monopteriai), ankstyvosios krikščionybės laikais Bizantijoje, Armėnijoje, Sakartvele – sakraliniai pastatai, viduriniais amžiais Vakarų Europos šalyse – bažnyčios, baptisterijos, mauzoliejai, Rytų šalyse – pagodos. Centriškieji pastatai buvo populiarūs ir Renesanso, baroko, klasicizmo laikotarpiais; dažnai statyti parkuose (altanos).

centriškojo pastato planas (raižinys iš leidinio Įvairūs architektūros, perspektyvos, grotesko ir antikos kūriniai pagal senovės romėnų skonį / Opere varie di architettura prospettive grotteschi antichità sul gusto degli antichi romani 1750, dailininkas G. Piranesi, Metropolitano meno muziejus Niujorke)

Lietuvoje

Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia Liškiavoje (1704–41)

Lietuvoje yra barokinių (bažnyčios – Pažaislio Kaune, 1667–82, Trinitorių Vilniuje, 1694–1717, Švenčiausiosios Trejybės Liškiavoje, 1704–41), klasicistinių (bažnyčios – Švenčiausiosios Trejybės Sudervėje, 1803–22, Šv. Antano Paduviečio Kalviuose, 1806; Turgelių mauzoliejinė koplyčia), istoristinių (Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, arba Įgulos, soboras Kaune, 1895, Švč. Mergelės Marijos Gimimo koplyčia Šiluvoje, 1912–24) ir medinių liaudiškųjų (kapinių koplyčios, varpinės) centiškųjų pastatų.

1577