Čepkẽlių rastas, pelkė Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, 4 km į rytus nuo Marcinkonių, Merkio ir Katros vandenskyroje, pietrytiniame Dainavos smėlėtosios lygumos pakraštyje. Plotas 5858 hektarai. Vakaruose ir šiaurėje raistą supa žemyninių kopų masyvai, šiaurės rytuose – neperpustyta smėlėta lygumos dalis, pietryčiuose – Katros upės salpa.
Didesniąją Čepkelių raisto dalį užima plynraistinė aukštapelkė (didžiausia Lietuvoje), raistai, kelios vientisos plynės, mažesniąją (šiaurėje ir pietuose) – žemapelkė. Paviršiaus absoliutusis aukštis 127–134 metrai. Didžiausias durpių klodo storis pelkės gūbryje 5–6 m (vidutinis apie 2,3 metro). Apie 20 reliktinių ežerėlių, ežerokšnių; didžiausias – Ešerinis (plotas 14,9 ha, didžiausias gylis 4,7 metro). Į pelkę įsiterpia daug nesupelkėjusių pusiasalių. Yra apie 80 nedidelių salų. Vandens perteklius iš Čepkelių raisto nuteka Peklos upeliu į Ūlą, Musteikos – į Grūdą, kanalu (iškastas 19 a. pabaigoje) – į Katrą. Čepkelių raistas pradėjo formuotis poledynmečiu, prieš apie 11 000 metų. Čepkelių raisto dalis 1960 paskelbta botaniniu zoologiniu draustiniu, nuo 1975 visas Čepkelių raistas priklauso Čepkelių rezervatui, nuo 1993 – tarptautinės svarbos šlapžemė (saugoma Ramsaro konvencijos).
Čepkelių raisto pažintinis takas
Pelkės pakraščiu įrengtas 1,5 km ilgio Alkūnės kampo (Čepkelių raisto) mokomasis-pažintinis takas (dėl avarinės būklės uždarytas 2021 06 11); jo pradžioje pastatytas apžvalgos bokštas.
Čepkelių raistas nuo apžvalgos bokšto
638
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.