ceroplãstika (lot. cera – vaškas + plastika), vãško skulptūrà, iš vaško nulipdytos apvaliosios skulptūros ir reljefai. Vaškas pasižymi plastiškumu (jį padidina terpentinas ir kitos priemaišos), lengvai dažomas.
M. Rosso. Moters galva (vaškas, 1920)
Senovės Egipte, Graikijoje, Romoje, Persijoje iš vaško lipdytos smulkios skulptūrėlės ir laidojimo kaukės. Senovės romėnų gyvenamųjų namų atrijuose buvo laikomi vaškiniai protėvių biustai. Nuo viduramžių plito vaškiniai votai ir lėlių vaidinimų personažai. Renesanso laikotarpiu kurti vaškiniai portretai. 18 a. pradėti steigti vaškinių figūrų kabinetai, kuriuose buvo kaupiami natūralistiniai žymių žmonių atvaizdai. Medalionuose nešioti vaškiniai reljefiniai portretai, imituojantys kamėjas. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje ceroplastika tapo savarankišku skulptūros žanru. Ceroplastikos pradininkas – italų skulptorius M. Rosso. 20 a. ceroplastika profesionaliojoje dailėje reta. Lietuvoje 19 a.–20 a. pirmoje pusėje iš vaško gamintos lėlės vaidinimams.
2972
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.