Charles Aznavour

Aznavour Charles (Šarlis Aznavras), tikr. Varenagh Aznavourian 1924 05 22Paryžius 2018 10 01Mouriès (Ronos deltos departamentas; palaidotas Monfort‑l’Amaury, Yvelines’o departamentas), prancūzų šansonjė, kompozitorius, dainų tekstų autorius, aktorius. Vienas žymiausių estrados atlikėjų. Montréalio universiteto garbės daktaras (2009).

Išsilavinimas ir veikla

Gimė etninių armėnų, pabėgusių nuo armėnų genocido Turkijoje, šeimoje. Nuo 5 m. grojo smuiku, dainavo, nuo 1933 šoko ir vaidino Paryžiaus teatruose, 1936 debiutavo kine. Nuo 1941 kaip duetas koncertavo su pianistu ir kompozitoriumi Pierre’u Roche’u (1919–2001), kūrė pasirodymams dainų muziką ir žodžius. 1947–48 su P. Roche’u dalyvavo É. Piaf gastrolėse Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1948–50 duetas kūrė Kanadoje. Grįžęs koncertavo kaip solistas, itin išpopuliarėjo 1956 po pasirodymo Paryžiaus koncertų salėje Olimpija. Nuo 1976 (su 1982–84 pertrauka) gyveno Šveicarijoje. 1988 siekdamas paremti nukentėjusius nuo žemės drebėjimo Armėnijoje įkūrė fondą Aznavouras Armėnijai. 2016 Paryžiuje su sūnumi Nicolas Aznavouru įkūrė Aznavouro fondą (2011 Jerevane įkūrė Aznavouro centrą; vysto švietimo, kultūros, socialinius ir medicinos projektus Armėnijoje ir kitose šalyse). Nuo 1995 Armėnijos ambasadorius prie UNESCO, nuo 2009 Armėnijos pasiuntinys Šveicarijoje ir Armėnijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose.

Charles Aznavour Ch. Aznavouras koncertuoja Teatro Regio Parmoje (2009)

Muzika

Iš viso sukūrė daugiau kaip 1200 dainų, jas atliko 9 kalbomis (daugelio jų žodžių ir muzikos autorius); žymiausios: Jézébel (1952), Viens pleurer aux creux de mon épaule (1954), Après l’amour; Sur ma vie (abi 1955), C’est ça (1958), Les deux guitares; Tu t’laisser aller (abi 1960), Je m’voyais déjà; Esperanza; Il faut savoir (visos 1961), Les comédiens (1962), Je t’attends; La mamma; For me Formidable; Et pourtant (visos 1963), Hier encore (1964), La bohème (1965), Emmenez moi (1968), Désormais (1969), Non, je n’ai rien oublié; Mourir d’aimer (abi 1971), Comme ils disent (1972), The Old Fashioned Way (1973), She (1974), Mes emmerdes (1976), Une vie d’amour (1981), Toi et moi (1994). Sukūrė dainų Armėnijos tematika (Ils sont tombés 1975, Pour toi Arménie 1989, Tendre Arménie 2007). Koncertavo Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje, Afrikoje (daugiau kaip 90 pasaulio šalių), dainavo su A. Bocelli, R. Charlesu, Céline Dion, P. Domingo, E. Johnu, Julio Iglesiasu, P. Kaas, L. M. Minnelli, L. Pavarotti, F. Sinatra ir kitais žymiais pasaulio dainininkais, jo sukurtas dainas atliko M. Chevalier, B. Dylanas, Juliette Gréco, Johnny Hallyday, M. Mathieu, É. Piaf ir kiti. 2018 rugsėjį Osakoje surengė paskutinį koncertą.

Išleido daugiau kaip 90 studijinių ir daugiau 20 koncertinių muzikos albumų (parduota daugiau kaip 200 mln. įrašų kopijų); svarbesni: Charles Aznavour (1960), Qui? (1963), De t’avoir aimée... (1966), Entre deux rêves (1967), Désormais... (1969), Non, je n’ai rien oublié (1971), Idiote je t’aime... (1972), Visages de l’amour (1974), Je n’ai pas vu le temps passer (1978), Autobiographie (1980), Toi et moi (1994), Jazznavour (1998), Je voyage (2003), Color ma vie (2007), Toujours (2011), Encores (2015). Dar sukūrė muzikos kino filmams, operetę Ponas Karnavalas (Monsieur Carnaval 1965), miuziklą Lautrecas (2000).

Kinas

Ch. Aznavour. Šarlio Kolero (Eduardo Sarojano) vaidmuo filme Šaukite į pianistą (1960, režisierius F. Truffaut; Lena – Marie Dubois)

Sukūrė daugiau kaip 70 kino vaidmenų (daugiausia – kriminalinėse ir romantinėse dramose); svarbesni: Ertuvenas (Galva į sieną 1959, režisierius Georges’as Franju), Smalsus žmogus (Orfėjo testamentas 1960, režisierius J. Cocteau), Šarlis Koleras / Eduardas Sarojanas (Šaukite į pianistą, režisierius F. Truffaut), Rožė (Persikėlimas per Reiną, režisierius A. Cayatte’as, abu 1960), Samuelis Goldmanas (Taksi į Tobruką 1961, režisierius Denys de La Patellière’as), Denisas Moksas (Velnias ir dešimt įsakymų, režisierius J. Duvivier), Horacijus (Horacijus 62, režisierius André Versini, abu 1962), Šarlis (Amerikiečių žiurkė 1963, režisierius Jeanas‑Gabrielis Albicocco), Enri Plantenas (Paryžius rugpjūtį 1966, režisierius Pierre’as Granier‑Deferre’as), Kuprotas žonglierius (Kendi 1968, režisierius Christianas Marquandas), Komisaras Krameris (Vilkų valanda 1970, režisierius Sergio Gobbi), Ericas Šambonas (Liūto dalis 1971, režisierius Jeanas Larriaga), Sigizmundas Markusas (Skardinis būgnelis 1979, režisierius V. Schlöndorffas), Kašuda (Skrybėlininko vaiduokliai 1982, režisierius C. Chabrolis), Eduaras Takvorianas (Tegyvuoja gyvenimas 1984, režisierius C. Lelouchas), Aronas Rapoportas (Jidiš ryšys 1986, ir scenarijaus autorius, režisierius Paulis Boujenah), Edvardas Sarojanas (Araratas 2002, režisierius A. Egoyanas). Vaidino televizijos filmuose ir serialuose.

Knygos

Parašė daugiau kaip 10 knygų, tarp jų – autobiografinių (Aznavouras apie Aznavourą / Aznavour par Aznavour 1970, Praeitis ir ateitis / Le temps des avants 2003), išleido dainų tekstų rinkinių.

Atminimo įamžinimas

2001 Giumri Ch. Aznvourui pastatytas paminklas (skulptorius Samvelas Petrosianas). 2019 apie Ch. Aznavourą sukurtas dokumentinis filmas Šarlio žvilgsnis (Le regard de Charles, ir režisierius su Marcu di Domenico, panaudota Ch. Aznavouro sukurta vaizdo medžiaga; Lietuvoje rodytas pavadinimu Šarlis Aznavūras). Išleista pašto ženklų, skirtų Ch. Aznavourui.

Apdovanojimai

Venecijos kino festivalio prizas (1971). Prancūzijos Menų ir literatūros ordino kavalierius (1997). Garbės legiono Kavalieriaus (1989), Karininko (1997), Komandoro (2003) ordinas. Nacionalinis Armėnijos herojus (2004). Leopoldo ordino Karininko kryžius (Belgija, 2004). Kanados ordino Karininko kryžius (2008). Karūnos ordino Komandoro kryžius (Belgija, 2015). Tekančios saulės ordinas su aukso spinduliais ir rozete (Japonija, 2018).

Ch. Aznavouras įtrauktas į Dainų autorių šlovės muziejų (1996; muziejus įkurtas 1969 Los Andžele). 2017 Ch. Aznavourui skirta žvaigždė Holivudo Šlovės alėjoje (už gyvo garso pasirodymą).

1706