Čikagos mokykla

Čikãgos mokyklà, sociologijos mokykla, susiklosčiusi 19 a. pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose, A. Smallui Čikagos universitete įkūrus Sociologijos katedrą (1892) ir pradėjus leisti žurnalą American Journal of Sociology (1895). Čikagos mokyklai įtakos turėjo G. Simmelis ir pragmatizmo filosofija.

Ankstyvuoju raidos laikotarpiu buvo glaudžiai susijusi su protestantų dvasininkų sluoksniu, kuris kėlė socialines problemas; jas nulėmė spartus Čikagos miesto plėtimasis, šalies industrializacija, daugybės skirtingų tautybių žmonių atvykimas gyventi į miestą. Kokybiniais miesto etnografijos metodais tyrė elgesio nukrypimus, socialinės kontrolės ir sutarimo problemas, analizavo miestų skaidymosi į koncentrines socialines ekologines zonas procesus. Turėjo didelę reikšmę miesto sociologijos raidai. Klasikinėje sociologijoje dominavusią makrosociologinę perspektyvą praplėtė socialinės ekologijos (ypač lokalių bendruomenių) ir mikrosociologiniais individualaus elgesio ir mažųjų (pirminių) grupių tyrimais.

Žymiausi atstovai – Jungtinių Amerikos Valstijų sociologai E. Burgessas, C. Hendersonas, R. Mackenzie, R. E. Parkas, D. Vincentas, L. Wirthas, W. I. Thomasas. Svarbiausias Čikagos mokyklos socialinės teorijos idėjas suformulavo interakcionizmo pradininkai C. H. Cooley (Mičigano universitetas) ir G. H. Meadas (Čikagos universitetas).

Didžiausią įtaką Čikagos mokykla turėjo 1915–30, kai Čikagos universiteto Sociologijos katedrai vadovavo R. E. Parkas, kuris kartu su E. Burgessu išleido sociologijos vadovėlį Visuomenės mokslo įvadas (Introduction to the Science of Society 1921). Mirus G. H. Meadui ir iš Čikagos išvykus R. E. Parkui, po 1930 Jungtinių Amerikos Valstijų sociologijoje populiarėjant kiekybiniams statistiniams metodams ir stiprėjant Jungtinių Amerikos Valstijų Rytų pakrantės sociologinėms katedroms Čikagos mokykla prarado įtaką.