MƏmmƏdquluzadƏ Cəlil (Dželilas Memedkuluzad, Džalilis Mamedkuluzad), slap. Molla Nasreddin 1866 02 10Nachičevanė 1932 01 04Baku, azerbaidžaniečių rašytojas, publicistas, tautinės savimonės žadintojas, tiurkų tautų švietėjas. 1887 baigė mokytojų seminariją Gori. 1887–97 mokytojavo Jerevano gubernijos kaimo mokyklose. Nuo 1903 gyveno Tbilisyje, čia įsteigė azerbaidžaniečių mokyklą ir vaikų pensionatą. Bendradarbiavo azerbaidžaniečių laikraštyje Şərqi Rus, jo redaktorius (1904); jame išspausdino savo pirmąjį apsakymą Pašto dėžutė ir vertimus. 1906 įsteigė pirmą satyrinį azerbaidžaniečių žurnalą Molla Nasreddin; iki 1932 jo redaktorius (su pertraukomis). Žurnale spausdino politikos straipsnius, feljetonus, pamfletus. Leidinys skatino azerbaidžaniečių tautinio atgimimo procesą, prisidėjo prie nacionalinio išsivadavimo iš carizmo priespaudos ir kolonijinio režimo. Po bolševikinio perversmo Azerbaidžane (1920 04 28) pasitraukė į Iraną, gyveno Tebrize. Po metų, Azerbaidžano vyriausybei pakvietus, grįžo į Baku, prisidėjo prie azerbaidžaniečių abėcėlės lotynizavimo (anksčiau buvo vartojami arabų rašmenys). Parašė satyros kūrinių (apysakas Asilo dingimas, parašyta 1894, išspausdinta 1936, Danabašo kaimo įvykiai 1921, apsakymų Nerimas, Meistras Zeinalas, abu 1906, Mula Fazlis Alis 1925, Du vyrai 1927, komedijų Numirėliai 1909, Bepročių sueiga, išleista 1936), juose kritikavo feodalinių santykių atgyvenas, religinę tamsybę ir fanatizmą, ugdė tautinę savimonę, kėlė mokymosi ir tautos švietimo reikšmę. Pjesėje Kemanča (parašyta 1920, išspausdinta 1935) skleidė azerbaidžaniečių ir armėnų tautų draugystės idėją. Jo literatūrinė ir visuomeninė veikla turėjo įtakos revoliuciniams demokratiniams judėjimams Irane, Turkijoje, kituose Vidurinės Azijos kraštuose, skatino tiurkų šalių literatūros raidą. Į lietuvių kalbą išversta jo apsakymų.
128