Córdoba (Kòrdoba), provincija Argentinos vidurinėje dalyje.
Plotas 168 766 km2. 3,72 mln. gyventojų (2019).
Centras – Córdoba (1,43 mln. gyventojų, 2019; aglomeracijoje 1,62 mln. gyventojų); kiti miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Río Cuarto (182,2 aglomeracijoje), Villa María (110,1 aglomeracijoje), San Francisco (67,8).
Quebrada del Condorito nacionalinis parkas
Córdobos rytuose yra dalis La Platos žemumos, vakaruose – Córdobos kalnagūbriai (didžiausias aukštis 2884 m, Champaquí kalnas).
Klimatas subtropinis žemyninis. Per metus iškrinta vidutiniškai 700 mm kritulių. Daug ežerų, nenuotakių žemų paviršiaus vietų.
Córdobos šiaurės rytuose yra didžiausias druskingas Argentinos ežeras Mar Chiquita (1853 km2), šiaurės vakaruose įsiterpia Salinas Grandeso druskožeminė dykuma.
Upių vanduo daugiausia naudojamas dirbtiniam drėkinimui. Didžiausia upė – Dulce (per Córdobą teka jos žemupys).
Córdoba – vienas svarbiausių Argentinos žemės ūkio regionų. Auginama javai (daugiausia kviečiai, ryžiai, kukurūzai), linai, tabakas, arachiai (daugiau kaip 90 % Argentinos žemės riešutų derliaus), liucernos, vaismedžiai. Veisiama galvijai, arkliai, kiaulės, avys. Maisto (pieno, mėsos, vyno), chemijos, tekstilės, odos ir avalynės pramonė, automobilių gamyba.
Córdobos vidurinėje dalyje kasamos berilio, mangano, volframo, švino, urano rūdos; laužiamas marmuras, gaunama klintis, granitas. Embalsės (Tercero) branduolinė elektrinė. Turizmas.
Istorija
16 a. antroje pusėje ispanai nukariavo vietines indėnų kerandžių gentis, įkūrė savo gyvenviečių. Iki 1776 Córdobos teritorija priklausė Peru vicekaralystei, vėliau La Platos vicekaralystei.
Nuo 1816 priklausė nepriklausomybę paskelbusioms Jungtinėms Río de La Platos provincijoms (nuo 1826 Argentinos Federacinė Respublika); per Lotynų Amerikos šalių nepriklausomybės karą (19 a. pradžia) – vienas Ispanijos valdžios atramos centrų.
1869 nutiesus geležinkelį paspartėjo Córdobos ūkinė raida.