Curie dėsnis (Kiur dsnis), dėsnis teigia, kad idealiųjų paramagnetikų magnetinė juta χ atvirkščiai proporcinga termodinaminei temperatūrai T: χ = C/T; čia C – Curie konstanta. Galioja dujoms (deguoniui, azoto oksidui), šarminių metalų garams, kai kurioms kristalinėms paramagnetikų druskoms. Dažniau taikomas modifikuotas Curie dėsnis – Curie ir Weisso dėsnis, pagal kurį χ = C/(T – Θ); čia Θ – Weisso konstanta, būdinga tiriamajai medžiagai. Šis dėsnis tikslesnis už Curie dėsnį, nes dydžiu Θ atsižvelgiama į magnetinių medžiagų atomų ir jų magnetinių momentų sąveiką.
Curie dėsnį 1895 paskelbė P. Curie; 1907 paskelbtas Curie ir Weisso dėsnis – jo formuluotę pateikė Pierreʼas-Ernestas Weissas (Prancūzija), pritaikydamas Curie dėsnį realiesiems paramagnetikams.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.