Malaparte Curzio (Kurcijus Malapártė), tikr. Kurt Erich Suckert 1898 06 09Prato 1957 07 19Roma, italų rašytojas, žurnalistas. Studijavo Ciognini koledže Prato, La Sapienzos universitete Romoje. Per I pasaulinį karą tarnavo savanoriu Italijos kariuomenėje. Po karo dirbo žurnalistu. 1924 įkūrė periodinį leidinį La Conquista dello Stato, 1926 (su M. Bontempelli) – kultūrinį žurnalą 900, 1937 – literatūrinį žurnalą Prospettive. Kūrybinės veiklos pradžioje propagavo fašizmą (publicistikos knygos Gyvoji Europa / L’Europa vivente 1923, Barbariškoji Italija / Italia barbara 1925), vėliau jį kritikavo (pamfletas Donas Chameleonas / Don Camalèo 1928), parašė knygų apie V. Leniną. Prieš fašizmą nukreipta knyga Valstybinio perversmo technika (Technique du coup d’état 1931, prancūzų kalba) 1933 Vokietijoje sudeginta, C. Malaparte Italijoje suimtas už antifašistinę veiklą, 1933–38 ištremtas į Liparų salą, vėliau dar keletą kartų suimtas. 1941–42 Italijos karo korespondentas Rytų fronte (reportažų knyga Volga prasideda Europoje / Il Volga nasce Europa 1943), vėliau vokiečių karinės tarnybos ištremtas gyveno Suomijoje, nuvertus B. Mussolini (1943) grįžo į Italiją. Žymiausi kūriniai – nacių barbariškumą išjuokiantis satyrinis romanas Kaput (Kaputt 1944, lietuvių kalba 1967 22021) ir pesimistines pokario nuotaikas atspindintis siurrealistinis romanas Oda (La pelle 1949, lietuvių kalba 2021). Kūrybai būdinga dokumentiškumas, satyra, cinizmas, įtaigus stilius. Parašė realistinių pjesių apie M. Prousto, K. Marxo ir kitų gyvenimą, filmų scenarijų, dienoraštį apie kelionę po SSRS, Kiniją ir maoizmą Aš Rusijoje ir Kinijoje (Io in Russia e in Cina, išleista 1958).
2271