Dąbrowa Górnicza (Dombrovà Gurničà), miestas Lenkijos pietuose, Silezijos vaivadijoje, į šiaurės rytus nuo Katowicų (priklauso jų aglomeracijai), Silezijos akmens anglių baseine.
116 930 gyventojų (2021).
Dąbrowa Górnicza įsikūrusi Katowicų aukštumoje, prie Juodosios Przemszos ir Baltosios Przemszos upių. Per Dąbrowa Górniczą eina Katowicų–Varšuvos geležinkelis, Krokuvos–Vroclavo, Varšuvos–Bielsko‑Białos plentai.
Juodoji metalurgija, metalo apdirbimas, mašinų (staklių, kasybos mašinų ir įrangos) gamyba, chemijos (plastikų, buitinės chemijos), stiklo, maisto, siuvimo pramonė. Gaunamas ir perdirbamas dolomitas; buvusi akmens anglių kasykla likviduota.
Aukštoji verslo mokykla. Viešoji biblioteka (nuo 1906). Miesto muziejus Sztygarka. Geologijos rezervatas (akmens anglių atodanga).
Architektūra
Bažnyčios: Šv. Antano (1675, perstatyta 1753, išplėsta 1889), neogotikinės Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios (1875–85, perstatyta 1912) ir Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (1910, abiejų architektas J. Pomianas‑Pomianowskis).
Istorija
18 a. nedidelė agrarinė gyvenvietė (priklausė Krokuvos vyskupui), 18 a. pabaigoje pradėta kasti anglis, 19 a. tapo svarbiu kasybos ir metalurgijos centru. 1795–1807 priklausė Prūsijos karalystei, 1807–15 Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 Rusijos imperijai (Lenkijos karalystei), nuo 1919 Lenkijai. 1916 gavo miesto teises. Per II pasaulinį karą 1940–43 čia veikė žydų getas (apie 10 000 žmonių), 1943–45 karo belaisvių koncentracijos stovykla. 1919–75 Dąbrowa Górnicza buvo apskrities centras.
1953–84 prie Dąbrowa Górniczos prijungta Golonógo gyvenvietė, Didžiųjų Strzemieszycų ir Ząbkowicų miestai.
2271