dagerotipija

dagerotpija (pagal L.‑J.‑M. Daguerre’o pavardę + gr. typos – spaudas), fotografinio atvaizdo gavimo būdas sidabro sluoksnyje – viena fotografijos ankstyvojo periodo technikų (kitos – kalotipija, šlapiasis kolodijus). Pirmasis fotografijos praktinis metodas. 19 a. 3–4 dešimtmetyje Prancūzijoje sukūrė J. N. Niépce’as ir L.‑J.‑M. Daguerre’as.

Nupoliruota iki veidrodinio blizgesio sidabro plokštelė arba pasidabruota vario plokštelė tamsioje patalpoje buvo jautrinama jodo garais jautrinimo kameroje. Veikiant jodui ant sidabro paviršiaus susidarydavo plonas ryškiai auksinės spalvos sidabro jodido sluoksnis. Įjautrintą plokštelę patalpindavo į dėtuvę – plokščią dėžutę, kurios viena sienelė atsidaro. Pirmoji dagerotipijos kamera buvo šviesos nepraleidžianti medinė dėžutė su objektyvu, į ją įdėdavo kitą slankiojančią dėžutę su galinėje sienelėje įtaisytu matiniu stiklu. Prieš fotografuojant vaizdas pro objektyvą buvo projektuojamas ant galinės matinės sienelės ir judinant judamą kameros dalį sufokusuojamas. Tada objektyvas uždengiamas, o vietoj matinio stiklo galinėje sienelėje įstatoma plokštelės dėtuvė į kameros vidų atsidarančia sienelės puse. Dagerotipo plokštelė apšviečiama atidarius dėtuvės sienelę ir nuėmus objektyvo dangtelį. Veikiant šviesai dalis sidabro jodido sidabro jonų redukuojasi į mikroskopinius metalinio sidabro kristalus – jie sudaro latentinį (paslėptą, neišryškintą) vaizdą, kuris dar nematomas plika akimi, bet atitinka šviesos šaltinių kontūrus ir intensyvumą (šviesesnėse vietose susikaupia daugiau sidabro dalelių). Baigus eksponuoti objektyvas uždengiamas, dėtuvės sienelė uždaroma.

pirmosios L.‑J.‑M. Daguerre’o kameros brėžinys iš L.‑J.‑M. Daguerre’o knygos Dagerotipijos ir dioramos istorija ir proceso aprašymas (1839)

pirmosios L.‑J.‑M. Daguerre’o kameros aparatas (1839, pagaminta bendrovėje Maison Susse Frères pagal L.‑J.‑M. Daguerre’o instrukcijas; fotografijos muziejus WestLicht Vienoje)

Tada dėtuvė su eksponuota plokštele išimama ir pernešama ryškinti tamsioje patalpoje, ryškinimo kameros viršuje ji patalpinama jautria puse žemyn. Iš apačioje esančios vonelės su nedideliu kiekiu gyvsidabrio, spiritine lempute pašildyto iki 50–80 °C temperatūros, kylantiems gyvsidabrio garams reaguojant su šviesos paveiktomis plokštelės vietomis ima ryškėti vaizdas. Fotografas nuolat tikrindavo vaizdą ir ryškindavo, kol šviesių ir tamsių tonų kontrastas tapdavo tinkamas. Tuomet vaizdą užfiksuodavo apie 30 sekundžių panardindamas plokštelę į įkaitinto natrio tiosulfato (vadintas hiposulfitu) vonelę, kad būtų pašalintos plokštelėje likusios šviesai jautrios medžiagos. Vėliau natrio tiosulfatą nuplaudavo vandeniu. Plokštelę kruopščiai išdžiovindavo, kad neliktų dėmių, ir įdėdavo į specialią dėžutę ar rėmelį su apsauginiu stiklu. Atsiradęs tikslus vaizdas, priklausomai nuo kampo, kuriuo ant dagerotipo krinta šviesa, žiūrovui atrodo kaip pozityvinis arba negatyvinis.

Išradimo istorija

19 a. pradžioje daug menininkų, mokslininkų ir mėgėjų vienu metu eksperimentavo su įvairiais chemikalais, paviršiais, fotoaparatais ir lęšiais, siekdami užfiksuoti šviesos kuriamą vaizdą. L.‑J.‑M. Daguerre’as Paryžiuje surengė populiarią ir pelningą savo dioramų paveikslų (didelio formato, pusiau permatomų drobių paveikslų, dekoruotų trompe l’œil tapyba ir apšviestų įvairiais praeinančio laiko iliuziją kuriančiais šviesos efektais) parodą. Jis domėjosi galimybe nuolat fiksuoti camera obscura projektuojamą vaizdą. 1826, sužinojęs, kad išradėjas J. N. Niépce’as vaizdams atspausti ant alavo plokštelių naudoja Judėjos bitumą, pradėjo su šiuo išradėju susirašinėti ir 1829 pabaigoje sudarė bendradarbiavimo sutartį. 1833 mirus J. N. Niépce’ui, jo sūnus Isidore’as Niépce’as (1805–68) perėmė partnerystės dalį. Pagal pirmines partnerystės sąlygas J. N. Niépce’as laikomas fotografijos proceso išradėju, L.‑J.‑M. Daguerre’as – tobulintoju (vėliau perrašytoje I. Niépce’o ir L.‑J.‑M. Daguerre’o sutartyje išradėju nurodytas pastarasis). 1837 L.‑J.‑M. Daguerre’as esmingai patobulino procesą atradęs paprastos druskos, sidabro, jodo ir gyvsidabrio derinį, šis galiausiai leido išryškinti latentinį fotografinį vaizdą ir užfiksuoti jį plokštelėje.

L.‑J.‑M. Daguerre’o knygos Dagerotipijos ir dioramos metodų istorija bei aprašymas (Historique et description des procédés du daguerréotype et du diorama 1839) antraštinis puslapis (Prancūzijos nacionalinė biblioteka Paryžiuje)

Siekdamas parduoti savo išradimą L.‑J.‑M. Daguerre’as kreipėsi į D. F. J. Arago. Šis supratęs išradimo komercinę, mokslinę ir meninę vertę 1839 01 07 (data laikoma fotografijos pradžia) Prancūzijos mokslų akademijos posėdyje pasiūlė, kad vyriausybė tiesiogiai sumokėtų L.‑J.‑M. Daguerre’ui. 1839 07 Prancūzijos vyriausybės priimtu įstatymu L.‑J.‑M. Daguerre’ui skirta 6000, J. N. Niépce’ui – 4000 frankų metinė pensija mainais už išsamų dagerotipijos proceso atskleidimą. 1839 08 19 bendrame atvirame Prancūzijos mokslų akademijos ir Prancūzijos dailės akademijos posėdyje visuomenei pristatydamas dagerotipijos procesą, D. F. J. Arago L.‑J.‑M. Daguerre’o vardu išsamiai apibūdino būtiną įrangą ir procedūras, tačiau paties proceso neparodė. Netrukus L.‑J.‑M. Daguerre’o svainis Alphonse’as Giroux išleido L.‑J.‑M. Daguerre’o knygą Dagerotipijos ir dioramos istorija ir proceso aprašymas (Historique et description des procédés du daguerréotype et du diorama 1839), pagamino pirmąją L.‑J.‑M. Daguerre’o sukonstruotą aparatą, vėliau pradėjo ir masinę jų gamybą. 1839 09 07 pirmą kartą L.‑J.‑M. Daguerreʼo procesas pademonstruotas viešai beveik 120 žmonių.

Proceso tobulinimas

L.‑J.‑M. Daguerre’o sukurtas dagerotipas Boulevard du Temple Paryžiuje (1837 arba 1838 pavasaris)

Pirmuosiuose dagerotipuose nepavykdavo užfiksuoti judančių objektų. 1837 arba 1838 pavasarį L.‑J.‑M. Daguerre’o pro jo buto langą sukurtas dagerotipas Boulevard du Temple Paryžiuje laikomas seniausiu išlikusiu, kuriame užfiksuotas žmogus. Dėl ilgo ekspozicijos laiko šioje nuotraukoje nesimato važiuojančių vežimų ir žmonių, išskyrus 2 nejudančias figūras: batų valytoją ir sėdintį vyrą, kurio batai valomi. Pirmųjų dagerotipų vaizdui susidaryti reikėjo keliasdešimt minučių apšvietimo laiko – per tiek galima nufotografuoti tik nejudančius objektus. Ėmus naudoti jautresnes plokšteles, didesnės diafragmos ir trumpesnio židinio nuotolio objektyvus eksponavimo laikas sutrumpėjo iki kelių sekundžių. Su jodu pradėjus naudoti bromą padidėjo plokštelių jautrumas.

Standartinis plokštelės dydis (visas lapas, visa plokštelė) buvo apie 16,5 × 21,6 cm (didžiausias dydis, telpantis į standartinę dagerotipinę kamerą). Plokšteles galėjo supjaustyti į mažesnio formato ir parduoti už mažesnę kainą, todėl atsirado tipiniai pusės, ketvirčio, šeštosios, devintosios ir šešioliktosios plokštelės dydžiai. 19 a. 5 dešimtmečio viduryje amerikiečių dagerotipininkai ėmė papildomai storinti įsigytų plokščių sidabro sluoksnį galvanizavimo, arba elektrocheminio sidabravimo, būdu (vadinta amerikietiškuoju procesu). 1845 Ch. Nègre’as patentavo naują dagerotipų gavimo būdą, kuris sutrumpino ekspoziciją iki 1,5–3 minučių. Per kelerius metus dagerotipija paplito visame pasaulyje, išskyrus Angliją (1846 Londone veikė tik 4 dagerotipijos ateljė) – ten L.‑J.‑M. Daguerre’as ir J. N. Niépce’as savo metodą buvo užpatentavę. Dagerotipiją naudojo iki 6 dešimtmečio vidurio, tuomet ją pakeitė patogesnis, pigesnis ir greitesnis 2 etapų – stiklo negatyvo (šlapiasis kolodijus) ir popierinio atspaudo – procesas.

Dagerotipija Lietuvoje

1839 02 14 Vilniaus laikraštyje Litovskij vestnik paskelbta žinutė apie dagerotipijos išradimą. 1839 rudenį kunigaikščio Ludwigo zu Sayn‑Wittgensteino (1799–1866) vaikų guvernantas François Marcillacas (1817–76) fotografavo rekonstruojamus Verkių rūmus – šie dagerotipai laikomi Lietuvos fotografijos pradžia. 1840 03 Vilniuje viešai parodytas pirmasis iš užsienio atvežtas dagerotipinis atvaizdas. 1843 Vilniuje lankėsi pirmieji keliaujantys dagerotipininkai. 1845 atidaryta pirmoji nuolat veikianti dagerotipinių portretų studija. Dagerotipų sukūrė nuo 1851 Vilniuje ir Druskininkuose dirbęs C. Neupertas ir kiti (išliko 4). Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Šiaulių Aušros muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Trakų istorijos muziejuje saugoma kelios dešimtys Lietuvoje sukurtų arba lietuvius vaizduojančių dagerotipų.

C. Neuperto dagerotipas 1863–1864 sukilimo Lietuvoje dalyvis Boleslavas Oskierka (1822–1896) su seserimi Justina Mikuličiova ir jos dukterimis Marija, Kamile, Terese (19 a. 6 dešimtmetis, Druskininkai?)

L: Dagerotipai, ambrotipai, ferotipai Lietuvos muziejuose / sud. M. Matulytė Vilnius 2000. L.‑J.‑M. Daguerre Historique et description des procédés du daguerréotype et du diorama Paris 1839.

13