dails terãpija, meno terapijos sritis, skirta paciento fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti naudojant dailę, kūrybos procesą ir psichoterapinius santykius. Gali būti taikoma socialinėje, pedagoginėje ar medicinos srityse. Sujungdama vizualaus meno ir psichoterapijos žinias dailės terapija remiasi skirtingų psichoterapinių mokyklų (analitinės, geštalto, egzistencinės ir kitų) teorijomis.
dailės terapija
Dailės terapeutai kūrybinį procesą pasitelkia, kad paveiktų ir gerintų asmens emocinę savijautą, skatintų asmenybės augimą, kūno ir psichikos integraciją bei socialinę brandą. Dalyvavimas dailės terapijoje suteikia galimybę atskleisti savo prigimtinį, natūralų kūrybiškumą, spalvomis, linijomis, simboliais ir vaizdiniais, skirtingomis dailės formomis bei priemonėmis išreikšti jausmus ir nuotaikas – visa, ką sunku įvardyti žodžiais. Tai teikia transformacinę patirtį – nupiešta, pavaizduota mintis, jausmas ar idėja padeda sujungti vidinį ir išorinį pasaulį, pamatyti bei priimti save naujai, išgyventi anksčiau nuneigtus, ignoruotus sunkius jausmus ir traumuojančias patirtis.
Terapiniame procese svarbu trišalis santykis, čia nuolatos sąveikauja ir terapijos pagrindu tampa kūrėjas, meninis produktas (piešinys, skulptūra ir t. t.) bei terapeutas. Kiekvienas asmuo, dalyvaujantis dailės terapijos sesijoje ir kuriantis meninius produktus, juose atskleidžia savo vidinio pasaulio (dažnai neįsisąmoninto) turinius ir leidžia vidinėms temoms tapti aktualiomis, matomomis, įprasmintomis ar tiesiog išsakytomis. Skirtingos dailės priemonės yra svarbios, nes provokuoja ir palengvina skirtingų emocinių būsenų, pvz., pykčio, liūdesio, raišką. Galimybė transformuoti kūrinį padeda atrasti naujas prasmes bei problemos įveikos būdus realiame asmens gyvenime. Terapeutas kartu su pacientu interpretuodami sukurtą kūrinį atrastas prasmes susieja su realiomis, traumuojančiomis situacijomis.
Dailės terapija gali būti taikoma individualiai ir grupėms: vaikams, suaugusiesiems, šeimoms, specialiųjų poreikių asmenims, psichikos ligoniams, t. p. asmeniškai tobulėti siekiantiems sveikiems asmenims, verslo įmonėms komandos formavimo bei motyvavimo tikslais. Vadovaujant psichologijos ir meno žinių turinčiam terapeutui dailės terapija padeda sumažinti nerimą, depresijos simptomus, traumuojančių patirčių pasekmes, pagerinti asmens santykius bei socialinę adaptaciją, reguliuoti emocijas, didinti sąmoningumą, savirefleksiją.
Meno terapija formavosi psichologijos, meno istorijos, filosofijos, psichiatrijos pagrindu. Šios terapijos pradininku laikomas Didžiosios Britanijos menininkas Adrianas Keithas Grahamas Hillas (1895–1977), kuris gydomąja meno galia susidomėjo dar 1938, kai pats sirgo tuberkulioze ir gydėsi sanatorijoje. Meno terapijos terminas pradėtas vartoti 1942, pirmąją meno terapijai skirtą knygą Menas prieš ligą (Art Versus Illness) A. K. G. Hillas parašė 1945. A. K. G. Hillo dėka piešimas, lipdyba ir šokiai imta taikyti kartu su medikamentiniu gydymu, o pati meno terapija buvo įtraukta į pacientų reabilitacijos užsiėmimus. Vėliau dailės, muzikos, judesio terapijos vystėsi kaip atskiros profesijos, o terminu meno terapija imta apibūdinti jų pagrindinių principų panašumą. Visos meno terapijos gali būti taikomos ir kartu, jungiant atskirus vizualinės išraiškos, judesio bei muzikavimo elementus.
Dailės terapija Lietuvoje
Pirmieji dailės terapija Lietuvoje 20 a. 9 dešimtmetyje susidomėjo psichologai. Ieškota alternatyvaus ar papildančio terapinio kontakto su tokiomis asmenų grupėmis, kurioms tradicinė, kalbėjimu paremta terapija netiko ar buvo nepakankama: tai vaikai, neįgalieji, psichinėmis bei priklausomybių ligomis sergantys asmenys. Keičiantis požiūriui į specialiųjų poreikių žmones reabilitacinėse, klinikinėse, specialaus ugdymo įstaigose buvo įkurtos meno studijos. Tai suaktyvino dailės terapijos taikymą, atsirado naujų jos taikymo sričių, į šį darbą įsitraukė dailininkai profesionalai, pedagogai, menotyrininkai, specialieji pedagogai, socialiniai darbuotojai ir kiti. Dauguma specialybės pradininkų buvo dailės pedagogai, tai dailės terapijos praktikoje lėmė humanistinės pakraipos dominavimą.
1997 buvo įsteigta Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacija (LDTTA, nuo 2017 Lietuvos dailės terapijos asociacija, LDTA), kurios tikslas yra suvienyti šioje srityje dirbančius žmones, siekti, kad Lietuvoje atsirastų dailės terapijos specialybė. Asociacijos nariais tapo skirtingų profesijų praktikai: dailės pedagogai, psichologai, psichiatrai, socialiniai darbuotojai, specialieji pedagogai. Dauguma jų dailės terapijos žinių įgijo iš Jungtinės Karalystės bei Jungtinių Amerikos Valstijų dailės terapijos praktikų bei mokytojų.
2013 rugsėjį Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus dailės akademijoje pradėtos vykdyti pirmosios tarpuniversitetinės dailės terapijos magistrantūros studijos. 2014 dailės terapijos profesija buvo oficialiai įteisinta, o sveikatos apsaugos ministerija patvirtino profesinius kvalifikacinius reikalavimus meno terapeutui.
3261