daktilis

dãktilis (gr. daktylos – pirštas), antikinės eilėdaros triskiemenė 4 morų pėda, kurios pirmasis skiemuo ilgas, o kiti 2 trumpi (∪∪). Silabotoninėje eilėdaroje daktilis yra triskiemenė pėda, kurios pirmasis skiemuo kirčiuotas, o kiti 2 nekirčiuoti (∪∪), arba triskiemenis metras, kurio eilutė prasideda kirčiuotu skiemeniu (be anakruzės) ir kurioje tarp kirčiuotų skiemenų yra po 2 nekirčiuotus. Pvz.: Pusę gyvenimo kryžkeliais žūdamas, / Audriąją buitį sapnais pasikeisdamas, / Tylinčiu antkapiu žemėj tapau (V. Mykolaitis-Putinas). Lietuvių poezijoje daktilis pradėtas vartoti 18 a. Mažosios Lietuvos giesmynuose, o plačiai vartojamas nuo 19 a. pabaigos, kai įsigalėjo silabotoninė eilėdara. Lietuvoje pirmasis daktilį aptarė K. G. Milkus lietuvių kalbos gramatikoje (1800).

3141