Danijos architektūra
gyvenamasis pastatas Kopenhagoje (pramoninio pastato rekonstrukcija, 2017, architektūrinė bendrovė COBE)
Dãnijos architektūrà
malūnas ir gyvenamasis bei ūkinis pastatas Tågensehuset iš Lollandʼo salos (manoma, 18 a., 1946 perkeltas į skanseną prie Kopenhagos)
Liaudies architektūrai buvo būdinga mediniai gyvenamieji namai su 1–3 flygeliais, šiaudų, nendrių (kartais dumblių) stogais.
Senųjų laikų ir vidurinių amžių architektūra
Danijos teritorijoje yra neolito ir bronzos amžiaus dolmenų (laivo formos antkapiniai vikingų paminklai Bornholmo saloje), kromlechų. Išliko žiedinių įtvirtinimų liekanų (Trelleborgo tvirtovė Zelandijos saloje, 9–10 a., su kitomis vikingų laikų tvirtovėmis – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2023). Vienas svarbiausių Danijos pagoniškosios kultūros paminklų – Jellingo piliakalniai, runų akmenys ir bažnyčia (10 a. vidurys, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1994). Valdant Gormui Senajam (apie 936–958) pastatyta Danevirkės gynybinių įtvirtinimų sistema (pradėta apie 640 po Kr.; apie 30 m ilgio, išliko fragmentai; dabar Šlėzvigo‑Holšteino žemė, Vokietija).
Romaninio stiliaus architektūra
Susikūrus Danijos karalystei (10 a.) ir plintant krikščionybei (10–11 a.) pradėtos statyti medinės ir mūrinės (1100–1250 jų Danijoje pastatyta daugiau kaip 2000) bažnyčios. 12 a.–13 a. pradžioje pradėjo plisti romaninis stilius, statytos trinavės bažnyčios, sumūrytos iš Vokietijos ir Prancūzijos išgaunamo granito, kalkakmenio ir tufo, ręstos iš kvadrų. Valdant Valdemarui I Didžiajam (1157–82) architektūroje paplito degtos plytos (seniausia iš jų pastatyta bažnyčia Skandinavijoje – Šv. Benedikto bažnyčia Ringstede, apie 1170). Svarbiausi romaninio stiliaus pastatai – katedros: lotyniškojo kryžiaus plano Dievo Motinos Viborge (apie 1140), lotyniškojo kryžiaus plano Švč. Mergelės Marijos Ribėje (1150–1250, restauruota 1880–1914), graikiškojo kryžiaus plano Dievo Motinos Kalundborge (Zelandijos sala, apie 1200). Pastatyta ir mažų vienanavių bažnyčių; savitos apskrito plano gynybinės architektūros elementų turinčios bažnyčios Bornholmo saloje (13 a.).
Dievo Motinos katedra Kalundborge (Zelandijos sala, apie 1200; vėliau išplėsta, 1870 atstatytas centrinis bokštas)
Suklestėjo ir gynybinė architektūra (Bastrupo gynybinis bokštas, 12 a. pradžia, Sostinės regionas, Vordingborgo tvirtovė Zelandijos saloje, 12 a., griuvėsiai, Nyborgo pilis Fyno saloje, 12–13 a.). Po Valdemaro II Nugalėtojo mirties (1241) šalyje nusilpo karaliaus valdžia, architektūroje įsivyravo provincializmas.
Gotikos architektūra
13 a. viduryje įsigalėjo gotika (gotikos architektūra), pradėtos renovuoti romaninės bažnyčios (Šv. Knuto katedra Odensėje, 14 a.; Šv. Petro bažnyčia Malmö, 14 a. pradžia, dabar Švedija). Svarbiausi gotikos sakraliniai pastatai – trinavė su pusapskrite apside Roskildės katedra (pradėta apie 1170, pašventinta 1225, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1995; viena seniausių plytų mūro bažnyčių Šiaurės Europoje), Šv. Petro bažnyčia Næstvede (14 a.), Århuso katedra (1190–1500).
13–16 a. pastatyta tvirtovių (Hammershuso Bornholmo saloje, 13 a., išliko griuvėsiai; didžiausias vidurinių amžių gynybinis įrenginys Skandinavijoje), įtvirtintų didikų pilių (Spøttrupo, Vidurio Jutlandijos regionas, seniausia dalis, apie 1521; Borreby, Zelandijos regionas; Egeskovo, Pietų Danijos regionas, abi baigtos 16 a. viduryje).
Renesanso architektūra
Frederiksborgo pilis Hillerøde (16–19 a.)
Po reformacijos (1536) architektūroje pradėjo reikštis renesansas, plitęs iš Nyderlandų ir Vokietijos, vėliau ir iš Prancūzijos (Renesanso architektūra). Raiškiausi renesanso paminklai – Frederiksborgo pilis Hillerøde (1620), Kronborgo pilis Helsingøre (1585, flamandų architektai Hansas Hendrikas van Paesschenas, Anthonis van Obbergenas, skulptorius Gertas van Groningenas, po 1629 gaisro atstatyta, pasaulio paveldo vertybė, nuo 2000), Rosenborgo pilis Kopenhagoje (1606–34, architektas Hansas van Steenwinckelis jaunesnysis, 1587–1639). 17 a. plėtėsi miestai. Pagal Renesanso idealaus miesto modelį Kopenhagoje buvo suformuoti taisyklingo plano Christianshavno gyvenamasis rajonas su gynybiniais bastionais (1617), Nyboderio gyvenamasis rajonas, skirtas apgyvendinti Karališkojo karinio jūrų laivyno karininkams ir jų šeimoms. Turtingi pirkliai statydinosi puošnius gyvenamuosius namus (kai kurie net 5 aukštų) Ålborge, Koldinge. Kopenhagoje ir jos apylinkėse pastatų suprojektavo architektai tėvas ir sūnus Hansas van Steenwinckelis vyresnysis (1545–1601) ir H. van Steenwinckelis jaunesnysis.
Baroko ir klasicizmo architektūra
Karališkieji rūmai (1706–59) ir katedra (pradėta apie 1170, pašventinta 1225) Roskildėje
Po 1660 iš Italijos ir Prancūzijos pradėjo plisti barokas (baroko architektūra). Kopenhagoje pastatyta rūmų: barokiniai Charlottenborgo (1677, manoma, architektas Ewertas Janssenas, m. 1692, išplėsti 1683, architektas L. van Havenas; dabar Karališkoji dailės akademija), Christiansborgo (1745, architektas Eliasas Davidas Häusseris, 1687–1745, per 1794 gaisrą nukentėjo; dabartiniai neobarokiniai rūmai atstatyti 1907–28, architektas Thorvaldas Jørgensenas, 1867–1946; dabar rūmuose įsikūrę Folketingas, Danijos aukščiausiasis teismas, yra Danijos ministro pirmininko biuras), Nielso Juelio (1686, fasadas, 1764; dabar Prancūzijos ambasada), baroko ir klasicizmo bruožų Amalienborgo ansamblis (suplanuotas aplink aštuonkampę aikštę, 1750–60, architektai Nicolai Eigtvedas, 1701–54, Lauridsas Lauridsenas de Thurahas, 1706–59, Nicolas‑Henri Jardinas, 1720–99; Danijos karalių rezidencija), prie Kopenhagos – barokiniai Ermitažo rūmai Dyrehaveno parke (1736, architektas L. L. de Thurahas, 1706–59, restauruoti 2013), prie Esrumo ežero (Zelandijos regionas) – baroko ir rokoko bruožų Fredensborgo rūmai (pradėti 1720, išplėsti po 1740, architektai L. L. de Thurahas, N. Eigtvedas; Danijos karalių rezidencija) su prancūziškuoju parku (kraštovaizdžio architektas Johanas Cornelius Kriegeris, 1683–1755).
1754 Kopenhagoje įkurtoje Karališkojoje dailės akademijoje pradėti rengti architektai, kurie nuo 18 a. pabaigos daugiausia projektavo Kopenhagoje; architektūroje įsitvirtino klasicizmas (klasicizmo architektūra). Žymesni architektai: Casparas Frederikas Harsdorffas (1735–99; svarbiausius pastatus suprojektavo po Kopenhagos gaisrų), Christianas Frederikas Hansenas (1756–1845; Senoji rotušė, po 1815), Michaelas Gottliebas Birckneris Bindesbøllis (1800–56; Thorvaldseno muziejus, 1848). Klasicizmo pastatų sostinėje suprojektavo ir Peteris Meynas (1749–1808), Jørgenas Henrichas Rawertas (1751–1823), Pederis Mallingas (1781–1865; Kopenhagos universiteto pagrindiniai rūmai, 1836).
19 amžiaus–20 amžiaus pradžios architektūra
19 a. antroje pusėje įsivyravo nacionalinis romantizmas, eklektika ir istorizmas, statyti prekybiniai pastatai, vilos, restoranai: Kopenhagoje – universiteto biblioteka (1861), neorenesansiniai (neorenesansas) Nacionalinio banko (1870, abiejų architektas Johanas Danielis Herholdtas, 1818–1902), Karališkojo teatro (1874, architektas Jensas Vilhelmas Dahlerupas, 1836–1907) rūmai, prekybos namai Magasin du Nord (1894, architektai Albertas Christianas Jensenas, 1847–1913, Henri Carlas Augustas Glæselis, 1853–1921), neorokoko Šv. Frederiko bažnyčia (1894, architektas Ferdinandas Meldfahlis, 1827–1908), nacionalinio romantizmo Naujoji rotušė (1892–1905, architektas Martinas Nyropas, 1849–1921) ir Grundtvigo bažnyčia (1921–40, architektai Pederis Vilhelmas Jensenas‑Klintas, 1853–1930, K. Klintas), neoklasicizmo Fåborgo muziejus (Pietų Danijos regionas, 1915, architektas Johanas Carlas Christianas Petersenas, 1874–1923) ir Policijos centrinė būstinė Kopenhagoje (1924, architektai Hackas Kampmannas, 1856–1920, Aage Rafnas, 1890–1953).
Šv. Frederiko bažnyčia (1894, architektas F. Meldfahlis) ir Amalienborgo ansamblis Kopenhagoje (centre – Frederiko V statula, 1771, skulptorius Jacques’as‑François‑Josephas Saly)
Modernizmo architektūra
T. Braheʼs planetariumas Kopenhagoje (1989, architektas Knudas Munkas)
20 a. 3 dešimtmečio pradėjo plisti modernizmas (modernizmo architektūra). Žymiausi funkcionalizmo architektai – Vilhelmas Lauritzenas (1894–1984; Kopenhagoje – visuomeninio radijo ir televizijos Danmarks Radio Radijo pastatas, 1941, oro uosto terminalai, 1939, 1995), K. O. Fiskeris (Vestersøhus daugiabutis gyvenamasis namas Kopenhagoje, I etapas, 1935, II etapas, 1939, Århuso universiteto kompleksas, 1931–46, su architektu Povlu Stegmannu, abu su architektu Christianu Frederiku Mølleriu, 1898–1988), A. Jacobsenas (rotušė Rødovrėje, 1956, Kopenhagoje – teatras Bellevue, 1935; SAS viešbutis, 1960, sukūrė ir interjerą, baldus, dabar viešbutis Radisson Blu Royal; Danijos nacionalinio banko rūmai, 1965–78). Po II pasaulinio karo rekonstruota ir atstatyta Kopenhaga, Odense, Rønne, kiti miestai. Buvo statomi daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalai, individualūs gyvenamieji namai (nuosavas namas Hellebæke, 1952, architektas J. Utzonas, nuosavas namas Ordrupe, 1955, architektas Erikas Christianas Sørensenas, 1922–2011, abu Sostinės regionas).
Svarbesni 20 a. antros pusės pastatai: Odensės universiteto pastatai (pradėti 1971, architektas Knudas Holscheris, g. 1930), Bagsværdʼo bažnyčia (Sostinės regionas, 1976, architektas J. Utzonas), Gentoftės biblioteka prie Kopenhagos (1985, architektas H. Larsenas).
21 amžiaus 1–3 dešimtmečio architektūra
21 a. pradžioje projektuojami visuomeniniai (Kopenhagoje – Karališkosios bibliotekos priestatas, vadinamasis Juodasis deimantas, 1999, architektūrinė bendrovė Schmidt Hammer Lassen; Operos teatro rūmai, 2005, architektas H. Larsenas; bendruomenės pastatas Albertslundʼe, 2009, architektūrinė bendrovė Dorte Mandrup Arkitekter; Danijos nacionalinis akvariumas, 2013, architektūrinė bendrovė 3XN), sakraliniai (medinė bažnyčia Dvylikabriaunė Kopenhagoje, 2025, architektas Julius Nielsenas), biurų (Fjordenhus Veljejė, 2018, architektūrinė studija Studio Olafur Eliasson, bendrovės LEGO miestelis Billunde, Pietų Danijos regionas, 2019, architektūrinė bendrovė C. F. Møller Architects) pastatai, gyvenamieji namai (Kalnas 2007, Aštuntas namas 2009, abu Kopenhagoje, abiejų architektūrinė bendrovė Bjarke Ingers Group), kuriems būdinga dinamiškos skulptūriškos formos.
Operos teatro rūmai Kopenhagoje (2005, architektas H. Larsenas)
gyvenamasis kompleksas Ledkalnis Århuse (2013, architektūrinės bendrovės CEBRA, JDS Architects, SeARCH, architektas Louis Paillardʼas)
20 a. pabaigoje–21 a. 1–3 dešimtmetyje Danijoje pastatų suprojektavo ir užsienio architektai (Modernaus meno muziejus KUNSTEN Ålborge, 1972, architektai A. Aalto, Elissa Mäkiniemi, Jeanas‑Jacquesʼas Baruëlis, Danų architektūros centras Kopenhagoje, 2018, architektūrinė bendrovė OMA).
Pasaulio paveldo vertybės
Jellingo piliakalniai, runų akmenys ir bažnyčia (Pietų Danijos regionas, 10 a. vidurys, nuo 1994), Roskildės katedra (nuo 1995), Kronborgo pilis Helsingøre (16–18 a., nuo 2000), Šiaurės Zelandijos medžioklės miškai su statiniais, Maravijos bažnyčios (hernhutiečiai) gyvenvietės (su tokiomis gyvenvietėmis Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje; 17–18 a., visi nuo 2015), Kujataa – skandinavų ir inuitų ūkinė veikla ledyninio skydo pakraštyje Grenlandijoje (nuo 2017), Aasivissuitas‑Nipisatas – inuitų medžioklės plotai tarp ledyno ir jūros Vakarų Grenlandijoje (nuo 2018), vikingų laikų žiedinio plano tvirtovės (nuo 2023).
2271
Danijos kultūra
Danijos konstitucinė santvarka
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.