Dãnijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Danija – ekonomiškai stipri pramoninė agrarinė valstybė.
2001 BVP sudarė 161,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 164 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 30 136 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 30 600 JAV dolerių). Užsienio skola 21,7 mlrd. JAV dolerių (2000).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Danijos BVP sudarė 397,104 mlrd. JAV dolerių, BVP pagal perkamosios galios paritetą – 378,645 mlrd. JAV dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 67 803,0 JAV doleriai, BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą – 64 651,2 JAV dolerio.
2024 Danijos BVP sudarė 429,460 mlrd. JAV dolerių, BVP pagal perkamosios galios paritetą – 500,634 mlrd. JAV dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 63 230 JAV dolerių, BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą – 73 709 JAV dolerius, infliacija – 1,4 %, nedarbo lygis – 5,6 %.
https://s.vle.lt/diagramos/227.html
Pramonė
Nafta ir gamtinės dujos gaunamos Danijai priklausančiame Šiaurės jūros sektoriuje. Akmens druska ir kalio karbonatas kasama Jutlandijos pusiasalyje. Taip pat kasama kreida, kaolinas, molis, diatomitas, klintis, limonitas, smėlis, žvirgždas, lignitas, durpės; 1989 Jutlandijos pusiasalio šiaurės vakarų dalyje rasta smėlio su gausiais titano, cirkonio ir itrio ištekliais. Danijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 ir 2 lentelėje. 2023 Danijos visų elektrinių instaliuotoji galia sudarė 20,794 mln. kW (vėjo jėgainių – 57,5 %, kūrenamų biomase ir atliekomis – 21,2 %, šiluminių elektrinių – 11,3 %, saulės – 9,9 %, hidroelektrinių – 0,1, %). 2024 pagaminta 35,0 TWh elektros energijos. Šiluminių elektrinių, kūrenamų nafta ir jos perdirbimo produktais, gamtinėmis dujomis, akmens anglimis daugiausia Kopenhagoje, Århuse, Ålborge, Odensėje.
vėjo jėgainės Lollando saloje
2
1
Carlsberg alaus darykla Kopenhagoje
Maisto pramonės svarbiausios šakos: mėsos, pieno, alaus (Carlsberg, Tuborg), tabako (Skandinavisk Tabakskompagni), cukraus pramonė, žuvų perdirbimas. Cukraus pramonės svarbiausios įmonės yra Lollando ir Falsterio salose. Pramoninis spiritas, alkoholiniai gėrimai, mielės gaminama Kopenhagoje, Ålborge, Randerse, alus – Kopenhagoje, Odensėje, Århuse, Randerse. Århuse, Kopenhagoje, perdirbant atvežtines aliejinių augalų sėklas, gaminama margarinas, muilas, dažai. Chemijos pramonės svarbiausios šakos: naftos chemijos, farmacijos pramonė; dar gaminami plastikai, dažai, gumos gaminiai. Elektrotechnikos pramonės įmonės gamina žemės ūkio mašinas, siurblius (Grundfoss), termostatus (Danfoss), šaldytuvus, telekomunikacinę įrangą (Tele Danmark).
Transporto pramonės įmonėse daugiausia gaminami lokomotyvai, vagonai, dviračiai. Laivų statyklų daugiausia Kopenhagoje, Helsingøre, Odensėje, Svendborge. Metalurgijos pramonė perdirba atvežtinę žaliavą (produkcija tenkina tik mažą dalį Danijos reikmių). Statybinių medžiagų įmonės gamina diatomitines, raudonas ir geltonas plytas (Jutlandijos pusiasalio pietuose ir Fyno saloje), cementą (Ålborge), čerpes. Tekstilės ir siuvimo pramonės įmonių daugiausia Kopenhagoje, Odensėje, Vejlėje (medvilnės), Ålborge, Helsingøre (trikotažo), Grenå, Fredericijoje, Zelandijos salose. Miško ruošos, baldų, žaislų (Lego Mindrstroms Communities), poligrafijos, porceliano, keramikos, popieriaus pramonė.
Bioprodukcinis ūkis
Bioprodukcinis ūkis intensyvus, jo svarbiausia šaka – gyvulininkystė. Žemės ūkio naudmenos užima 65,5 % Danijos teritorijos (2420 km2 drėkinama), dirbama žemė – 59,1 % (2023). Fyno, Århuso amtuose ir Kopenhagos apylinkėse – daržininkystė (aguročiai, žirniai, morkos, svogūnai, porai). Šiltnamių daugiausia Fyno saloje, Kopenhagos, Århuso apylinkėse. Sodų (obelys) daugiausia Fyno saloje, taip pat Kopenhagos apylinkėse, Vakarų Zelandijos, Århuso amtuose. Iš javų daugiausia sėjama kviečiai (Jutlandijos pusiasalio rytuose, Zelandijos salos vakaruose, Fyno saloje), rugiai (Jutlandijos pusiasalio vidurinėje ir vakarinėje dalyse), avižos (Jutlandijos pusiasalio šiaurinėje ir vakarinėje dalyje), miežiai (pašarams, alui gaminti), kukurūzai (galvijų pašarams gaminti), kvietrugiai. Bulvių daugiausia išauginama Jutlandijos pusiasalyje (kiaulių pašarams, miltams ir pramoniniam spiritui gaminti), maistinių ir cukrinių runkelių – Danijos salyne. Danijos augalininkystės svarbiausios produkcijos rodikliai – 3 lentelėje.
grūdų silosas Langelando saloje (Pietų Danijos regionas)
hailendų veislės galvijai
Gyvulininkystės svarbiausia produkcija – mėsa ir pienas. Didesnė pieno dalis sunaudojama eksportinės reikšmės prekėms (sūriams, sviestui, grietinėlės ir pieno milteliams) gaminti. Galvijai daugiausia veisiami Pietų Jutlandijos, Šiaurės Jutlandijos, Ribės, Ringkøbingo, Viborgo amtuose, kiaulės ir naminiai paukščiai – Ringkøbingo, Viborgo, Šiaurės Jutlandijos, Pietų Jutlandijos, Århuso, Vejlės, Fyno amtuose. Danija pirmauja pasaulyje pagal kiaulienos eksportą. Be to, veisiama avys, arkliai. Apie tris ketvirtadalius mėsos eksportuojama. Danijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės svarbiausia produkcija – 5 lentelėje.
4
5
6
Thyborøno žvejybos uostas
Miškai užima apie 16 % šalies teritorijos (2023). Medienos paruošos tenkina tik trečdalį Danijos poreikių, apie 30 % jos naudojama kurui, kita dalis – apdirbamojoje pramonėje (pabėgiams, lentoms, fanerai gaminti). 2022 Danijos žvejybos produkcija sudarė 496 100 tonų žuvų, sugauta 458 200 tonų, žuvų auginimo ūkiuose išauginta 37 900 tonų žuvų. Daugiausia žuvų sugaunama Šiaurės ir Baltijos jūrose, Skagerako sąsiauryje. Svarbiausi žvejybos uostai: Esbjergas, Thyborønas, Hirtshalsas, Skagenas, Hanstholmas.
Turizmas
Legoland parkas Billunde (Jutlandijos pusiasalis, Pietų Danijos regionas)
2024 Daniją aplankė 34,2 mln. užsienio turistų (daugiausia iš Vokietijos, Nyderlandų, JAV, Jungtinės Karalystės, Švedijos), pajamos iš turizmo sudarė apie 24 mlrd. JAV dolerių. Labiausiai turistų lankoma Kopenhaga ir jos apylinkėse esantys pajūrio kurortai ir poilsiavietės.
Transportas
Geležinkelių yra 2682 km, iš jų 876 km elektrifikuoti (2020). Geležinkeliai jungia beveik visus daugiau kaip 10 000 gyventojų turinčius miestus. Automobilių kelių yra 77 732 km, iš jų 4130 km – greitkeliai (2018). Geležinkelių tinklo tankumas 5,4 km/100 km2, automobilių kelių tinklo – 171 km/100 km2. Zelandijos ir Fyno salas jungia 18 km ilgio, Kopenhagą ir Malmö (Švedija) – 15,9 km ilgio automobilių ir geležinkelio tiltas tunelis. 102 oro uostai, didžiausias – tarptautinis Kastrupo (10 km nuo Kopenhagos), 29 sraigtasparnių nusileidimo aikštelės (2026). Danijos oro linijos priklauso SAS bendrovei.
Kopenhagos centrinė geležinkelio stotis
Kopenhagos oro uostas
Daugiausia krovinių pervežama jūrų transportu. 2023 buvo įregistruota 715 prekybinių jūrų laivų, iš jų 107 tanklaiviai, 132 konteineriniai, 69 sausakrūviai laivai. 69 jūrų uostai, didžiausi : Fredericia, Århusas, Kalundborgas, Kopenhaga. Daug keltų (jie jungia salas ir Daniją su gretimomis valstybėmis). Vidaus vandens kelių apie 420 kilometrų. Apie 110 km naftotiekių, apie 580 km naftos produktotiekių, apie 700 km dujotiekių.
Bankai
2026 pradžioje veikė 88 bankai, iš jų – 58 šalies bankai ir 30 užsienio bankų skyrių (daugiausia Švedijos – 11; t. p. JAV, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos, Norvegijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Ispanijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės). Šalies finansų institucijas prižiūri Danijos finansų priežiūros institucija Finanstilsynet (įkurta 1988, būstinė Kopenhagoje). Centrinis bankas – Danijos nacionalinis bankas (įkurtas 1818, būstinė Kopenhagoje). Didžiausi komerciniai bankai (Kopenhagoje): Danske Bank (įkurtas 1871 kaip Danske Landsnandsbank, 1990–2000 Den Danske Bank), Nykredit (įkurtas 1985) ir Nordea Denmark (įkurtas 1990, iki 2001 pabaigos Unibank). Nuo 1990 veikia bankininkų organizacija Finansrådet. Vertybinių popierių birža Nasdaq Copenhagen (iki 2005 Kopenhagos vertybinių popierių birža) įkurta 1625. Danijos piniginis vienetas – Danijos krona, lygi 100 erių, įvesta 1875.
Danske Bank centrinė būstinė Kopenhagoje
Užsienio prekyba
Danijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2000)
2001 eksportuota prekių už 369,6 mlrd., importuota už 422,9 mlrd. Danijos kronų. Daugiausia eksportuota mašinos ir įvairūs įrankiai, transporto priemonių įranga, kuras, apdirbamosios pramonės produkcija (chemijos pramonės gaminiai, baldai, tekstilės ir siuvimo pramonės gaminiai, metalai ir jų gaminiai, cukrus, alus), gyvulininkystės produkcija (kiauliena, jautiena, pienas, sūriai), žuvys, vėžiagyviai, moliuskai, augalininkystės produkcija (gėlės, vaisiai, daržovės, javai), laivai, lėktuvai, gręžimo įranga. Daugiausia importuota žaliavos įvairioms pramonės rūšims (transporto priemonių dalys, plienas, žaliava statybinių medžiagų gamybai, chemijos pramonei, pašarai, trąšos), maistas, gėrimai, tabakas, buities reikmenys, mašinos (elektrotechnika, statybos pramonės mašinos), transporto priemonės ir jų įranga (keleiviniai automobiliai, geležinkelių riedmenys, lėktuvai, laivai), kuras.
2024 Danija eksportavo prekių už 133,70 mlrd. JAV dolerių (daugiausia farmacijos produktus – 16 % viso eksporto, mašinas ir mechaninius įrenginius – 13 %, elektros ir elektronikos įrangą – 7,5 %, mineralinius produktus – 4,4 %), importavo prekių už 123,22 mlrd. JAV dolerių (daugiausia mašinas ir mechaninius įrenginius – 11 % viso importo, automobilius – 9,6 %, elektros ir elektronikos įrangą – 9,6 %, mineralinius produktus – 7,0 %, farmacijos produktus – 5,5 %). Daugiausia eksportuota į Vokietiją (17 % viso eksporto), Švediją (9,9 %), Nyderlandus (7,3 %), JAV (6,8 %), Norvegiją (6,6 %), daugiausia importuota iš Vokietijos (20,0 % viso importo), Švedijos (12,0 %), Nyderlandų (9,2 %), Kinijos (7,6 %), JAV (5,7 %).
Danijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2024)
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
2002 Lietuva į Daniją eksportavo prekių už 1,009 mlrd. litų (5 % viso Lietuvos eksporto), importavo iš Danijos už 834,2 mln. litų (3 % viso Lietuvos importo). Danijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2001 sudarė 1,7 mlrd. litų.
2018 Lietuva eksportavo į Daniją prekių už 708,944 mln. eurų, importavo iš Danijos prekių už 495,163 mln. eurų. 2020 prekybos apyvarta tarp Danijos ir Lietuvos sudarė 1,23 mlrd. eurų. Lietuva į Daniją eksportavo prekių už 743,5 mln. eurų (daugiausia baldus), importavo iš Danijos už 493,9 mln. eurų (daugiausia mašinas ir mechaninius įrenginius bei jų dalis). Danijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2020 sudarė 794,65 mln. eurų.
2024 prekybos apyvarta tarp Danijos ir Lietuvos sudarė 1,622 mlrd. eurų. Lietuva į Daniją eksportavo prekių už 908,72 mln. eurų (daugiausia baldus ir patalynę – 19,74 % viso eksporto, medieną ir jos dirbinius – 9,38 %, plastikus ir jų dirbinius – 8,30 %), importavo iš Danijos prekių už 713,29 mln. eurų (daugiausia kavą, arbatą ir prieskonius – 11,39 % viso importo, mašinas ir mechaninius įrenginius – 10,05 %, mėsą ir jos produktus – 6,96 %). Danijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį siekė 1,17 mlrd. eurų (2024 pabaigoje).
Danijos BVP struktūra (2001)
2271
-Danijos pramonė; -Danijos žemės ūkis; -Danijos transportas; -Danijos bankai; -Danijos užsienio prekyba; -Danijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Danijos konstitucinė santvarka
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.