daugiakalbỹstė, polilingvzmas (poli… + lot. lingua – kalba), kelių kalbų mokėjimas ir aktyvus vartojimas kasdieniame bendravime. Daugiakalbystė dažna daugiatautėse šalyse (vokiečių–prancūzų–retoromanų–italų kalbų daugiakalbystė Šveicarijoje) ir kalbų paribio zonose (lietuvių–lenkų–baltarusių kalbų daugiakalbystė Lietuvos pietryčiuose). Daugiakalbystę reikia skirti nuo poliglotizmo – kelių svetimų kalbų mokėjimo ir gebėjimo jomis naudotis kultūros ir tarptautinėms bendravimo reikmėms.
2352
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.