Ben Gurion David (Davidas Ben Gurijõnas) 1886 10 16Płońsk (prie Varšuvos) 1973 12 01Tel Avivas, žydų politikas, Izraelio valstybės veikėjas. Vienas Izraelio valstybės kūrėjų.
Išsilavinimas ir sionistinė veikla
Mokėsi reformuotame žydų chederyje (dėstyta hebrajų kalba). 1904 išvyko į Varšuvą, įsitraukė į sionistų judėjimą – 1905 įstojo į Poalei Cion organizaciją (sionizmas). 1906 apsigyveno Palestinoje (tuo metu priklausė Osmanų imperijai). 1912–14 Stambulo universitete studijavo teisę.
1914 prasidėjus I pasauliniam karui, dėl ryšių su sionistiniu judėjimu 1915 Turkijos valdžios išsiųstas į Egiptą. 1916 išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, ten su I. Ben Zvi įvairiuose miestuose steigė (nelabai sėkmingai) sionistinės organizacijos Hehalutz (Pirmeivis) padalinius. 1918 04 įstojo į Žydų legioną (Didžiosios Britanijos karinių pajėgų dalinys), bet kovos veiksmuose sudalyvauti nespėjo – karas baigėsi. 1921–35 pirmasis Palestinos žydų profesinių sąjungų susivienijimo Histadrut (įkurtas 1920) generalinis sekretorius. 1930 su kitais įkūrė vadinamajam socialistiniam sionizmui atstovaujančią Izraelio žemės darbininkų partiją (MAPAI), kuri tapo įtakingiausia Palestinos žydų politine organizacija, 1930–54 ir 1955–63 jai vadovavo. 1935–48 Žydų agentūros vykdomojo komiteto pirmininkas.
David Ben Gurion
Vyriausybės vadovas
Su kitais parengė ir 1948 05 14 Tel Avive paskelbė Izraelio nepriklausomybės deklaraciją (Izraelio Valstybė). 1948–53 pirmasis Izraelio ministras pirmininkas ir gynybos ministras. Per 1948–49 karą su arabų valstybėmis (vadinamasis Nepriklausomybės karas; arabų–Izraelio karai) vadovavo tik paskelbtos valstybės nepriklausomybės gynybai. Vadovavo Izraelio valstybės kūrimui. Įteisino ir organizavo masinę žydų repatriaciją (1951 priimtas Sugrįžimo įstatymas; pagal jį į Izraelį gali atvykti ir apsigyventi bet kuris žydas ir iškart gauti šalies pilietybę), sukūrė stiprią kariuomenę ir švietimo sistemos pagrindus. 1952 susitarė su Vokietijos Federacine Respublika dėl II pasaulinio karo reparacijų mokėjimo Izraeliui (iki 1974 iš Vokietijos gauta apie 2 mlrd. markių). 1953–55 gyveno kibuce. Blogėjant Izraelio saugumo padėčiai, 1955 02 pakviestas vėl vadovauti Gynybos ministerijai. 1955–63 vėl ministras pirmininkas ir gynybos ministras. D. Ben Guriono vadovaujama vyriausybė ėmėsi preventyvių veiksmų ir (kartu su Didžiąja Britanija ir Prancūzija) 1956 sėkmingai puolė Egiptą, atvirai grasinantį sunaikinti Izraelį ir nacionalizavusį Sueco kanalą (vadinamasis Sueco karas).
Vėlesnė veikla
1965 dėl nesutarimų (pirmiausia dėl Izraelio karo žvalgybos 1954 diversinės operacijos Egipte tyrimo) išstojo iš MAPAI, su savo šalininkais įkūrė Izraelio darbininkų sąrašo partiją (RAFI), kuri 1968 su kitomis partijomis susivienijo į Izraelio darbo partiją. D. Ben Gurionas į naująją partiją nestojo, 1969 įkūrė Nacionalinio sąrašo (Reshima Mamlakhtit) partiją, o 1970 pasitraukė iš Kneseto ir iš politikos. Gyveno kibuce, rašė atsiminimus ir daugiatomę Izraelio istoriją.
Atminimo įamžinimas
D. Ben Guriono vardu pavadintas didžiausias Izraelio tarptautinis oro uostas Lode (apie 15 km į pietryčius nuo Tel Avivo), universitetas Beer Ševoje, daug Izraelio miestų gatvių, mokyklų ir kita.
-David Ben Gurion; -Davidas Ben Gurijonas