Davyd Haradok (bltr. Давыд-Гарадок, Davýd Haradòkas), rus. David Gorodok (Давид-Городок, Davd Gorodòkas), miestas Baltarusijoje, Bresto srityje, apie 75 km į šiaurę nuo Pinsko, prie Harynės (Horynės) upės.
5900 gyventojų (2021). Maisto pramonė, metalo apdirbimas. Medinė Šv. Jurgio cerkvė (17 a. antra pusė, perstatyta 1724).
Istorija
Miestas pradėjo kurtis 11 a. pabaigoje–12 a. pradžioje Harynės dešiniajame krante, aplink piliakalnį; nuo 14 a. minimas rašytiniuose šaltiniuose. 12 a. priklausė Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystei, 13 a. valdė totoriai, 14 a. pradžioje Lietuvos didysis kunigaikštis Vytenis prijungė prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Vytauto Didžiojo laikais buvo pastatyta pilis (stovėjo iki 18 a.), 14 a. pabaigoje–16 a. Davyd Haradoko kunigaikštystės centras. 1522 atiteko karalienei Bonai Sforzai, 1558 – Radvilų giminei. 1581 gavo Magdeburgo teises. 1793–1917 Davyd Haradokas priklausė Rusijos imperijai (nuo 1796 Minsko gubernijoje), 1921–39 – Lenkijai, nuo 1939 – Baltarusijai; 1940 gavo miesto teises.
Miesto centre išliko pylimu apjuostas piliakalnis, kurį 1937–38 tyrinėjo R. Jakimovičius, 1967 – P. Lysenka. Rasta 12 a. ręstinių gyvenamųjų būstų, medinės cerkvės ir medinio grindinio liekanų, medžio, kaulo, geležies, stiklo dirbinių, molinių indų šukių. Piliakalnio papėdėje yra 12–14 a. gyvenvietės liekanų, prie Davyd Haradoko – kapinynas (1–5 amžius).