Derbišyras

Dèrbišyras (Derbyshire), grafystė vidurio Anglijoje. Šiaurės vakaruose ribojasi su Didžiojo Mančesterio metropoline grafyste, šiaurėje – su Vakarų Jorkšyru, šiaurės rytuose – su Pietų Jorkšyru, rytuose – su Notingamšyru, pietryčiuose – su Lesteršyru, pietuose ir pietvakariuose – su Stafordšyru, vakaruose – su Češyru. Plotas 2625 km². 1,097 mln. gyventojų (2024). Grafystės administracinis centras – Matlockas (12 tūkst. gyventojų, 2024), istorinis centras – Derby (aglomeracijoje 274 tūkst. gyventojų). Kiti didžiausi miestai (2024): Chesterfieldas (104 tūkst. gyventojų), Swadlincote’as (41 tūkst. gyventojų). Vietos valdžios funkcijas vykdo Derbišyro grafystės taryba ir Derby miesto unitarinė taryba. Grafystės šiaurinę ir vidurinę dalį užima Peninų kalnai, ribojami Trento slėnio. Didžioji dalis šios teritorijos patenka į Kalnų nacionalinį parką, čia yra aukščiausia Derbišyro vieta – Kinder Scouto kalnas (636 m). Pietinėje ir rytinėje grafystės dalyje vyrauja lygumos. Didžiausios upės – Trentas ir jo intakai Derwentas ir Dove’as. Gausu mineralinių išteklių – švino, geležies rūdos, akmens anglies ir klinčių.

Hathersage’o kaimas Hope’o slėnyje Kalnų nacionaliniame parke

Svarbiausi ūkio sektoriai pagal užimtų gyventojų skaičių (2022) Derbišyro grafystės tarybos administruojamojoje teritorijoje: didmeninės ir mažmeninės prekybos (15,6 %), gamybos (14,6 %), sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (12,9 %), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (9,6 %), švietimo (7,9 %), Derby miesto tarybos administruojamojoje teritorijoje: sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (16,9 %), gamybos (16,1 %), didmeninės ir mažmeninės prekybos (12,5 %), administracinės ir aptarnavimo veiklos (11 %), švietimo (8,8 %). Derbyje išvystyta transporto priemonių gamybos pramonė (automobilių Toyota gamykla, Rolls-Royce orlaivių variklių gamykla, geležinkelio riedmenų gamykla Alstom). Šiaurės Derbišyre svarbus turizmas. Reikšminga ūkio šaka yra žemės ūkis: šiaurėje vyrauja ganomoji gyvulininkystė, pietuose – lauko kultūrų auginimas. Derby universitetas (iki 1992 kolegija).

Istorija

Pirmieji žmonės Derbišyre apsigyveno prieš 200 tūkst. metų viduriniame paleolite. Creswell Cragso tarpeklio archeologinėje vietovėje, toliausiai į šiaurę Europoje, rasti urvų piešiniai (11 000 pr. Kr.). Gerai išlikęs Arbor Low kompleksas – vėlyvojo neolito (2900–2100 pr. Kr.) megalitinis statinys (hendžas) ir pilkapis. Valdant Romai (43–410) įrengtas karinių stovyklų ir gyvenviečių tinklas, svarbiausios Navio (dabar Brough), Ardotalia (Glossopas), Derventio (Little Chesteris) gyvenvietės, t. p. pirčių kompleksas Aquae Arnemetiae (dabar Buxtonas). Anglosaksų laikais (410–1066) grafystės teritorija priklausė Mersijai, nuo 927 tapo suvienytos Anglijos dalimi, ją valdė Mersijos erlas.

Derbišyro grafystės pavadinimas 1048 pirmą kartą paminėtas Anglosaksų kronikoje. 11 a. viduryje–16 a. didžiąją dalį žemių Derbišyro šiaurės vakaruose užėmė karališkasis medžioklės draustinis. Per Anglijos revoliuciją (1640–60) dauguma gyventojų buvo Parlamento šalininkai. 17 a. pradėta intensyviai eksploatuoti geležies rūdos telkinius. 1717 Derbyje pastatytas šilko fabrikas, kuriame naudotos vandens jėga varomos mašinos (pirmoji tokio pobūdžio įmonė pasaulyje). 1769 Richardui Arkwrightui užpatentavus vandens rato varomas audimo stakles 8 dešimtmetyje Derwento slėnyje pastatyti pirmieji mechanizuoti medvilnės fabrikai. Derwento slėnio fabrikų kompleksai, darbininkų namai, upės užtvankos ir transportavimo keliai 2001 įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą (Derwent Valley Mills). 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje intensyviai vykdyta akmens gavyba karjeruose. Iki šiol svarbi išlieka kalkakmenio kasyba cemento reikmėms, didžiausi karjerai Buxtone ir Wirksworthe.

Chatsworth House’o rūmai prie Derwento

3197