diamagnètikai, medžiagos, kurių atomai neturi savojo magnetinio momento, o lauko sukelti momentai nukreipti prieš magnetinančio išorinio lauko kryptį. Diamagnetikų magnetinė juta χ neigiama, magnetinė skvarba µ = 1 + χ mažesnė už vienetą. Tai būdinga daugumai periodinės elementų sistemos trečiosios ir ketvirtosios grupės metalų bei kai kuriems lydiniams (žalvariui), inertinėms dujoms, vandeniliui, azotui, amoniakui, kai kuriems nemetalams – siliciui, fosforui, sierai ir kitoms medžiagoms (pvz., medienai, marmurui, stiklui, naftai, vaškui, vandeniui). Diamagnetikai yra dauguma organinių junginių (pvz., angliavandeniliai). Anomaliųjų diamagnetikų – bismuto, stibio, talio – magnetinė juta daug didesnė negu įprastinių diamagnetikų ir priklauso nuo temperatūros. Ypatingomis diamagnetinėmis savybėmis išsiskiria superlaidininkai. Magnetinio srauto tankis juose B = 0, magnetinė juta didžiausia (χ = –1), magnetinė skvarba µ = 0. Tai idealieji diamagnetikai. Diamagnetikai naudojami induktyvumui reguliuoti radioelektronikos įtaisuose, specialiuose įrenginiuose.
2125
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.