Keaton Diane (Dajana Kton), tikr. pavardė Hall 1946 01 05Los Andželas 2025 10 11Los Andželas, Jungtinių Amerikos Valstijų kino aktorė, režisierė, prodiuserė. 1963 baigusi vidurinę mokyklą apie metus Santa Anos koledže ir Orange Coast koledže Costa Mesoje studijavo teatro meną. Vėliau lankė Neighborhood Playhouse teatro mokyklą Niujorke. 1968 debiutavo Brodvėjaus teatruose Šeilos vaidmeniu Galto MacDermoto miuzikle Plaukai (režisierius Tomas O’Horganas). Nuo 1970 vaidino kine (Džoana – Meilužiai ir kiti nepažįstamieji, režisierius Cy Howardas), iš viso sukūrė daugiau kaip 70 vaidmenų kino ir televizijos filmuose. Išpopuliarėjo suvaidinusi Kei Adams Korleonę trilogijoje Krikštatėvis (1972, 1974, 1990, visų režisierius F. F. Coppola).
Diane Keaton
D. Keaton. Renatos vaidmuo filme Interjerai (1978, režisierius W. Allenas; Frederikas – Richardas Jordanas)
8 dešimtmetyje reikšmingų komedijinių ir draminių vaidmenų sukūrė ankstyvuosiuose W. Alleno filmuose (jo režisuotuose arba pagal jo scenarijus), juose vaidino jaunas intelektualias, siekiančias laisvės moteris, savitai besirengiančias miesto keistuoles. Tarp jų itin išsiskyrė autobiografinių bruožų turintis Ani Hol vaidmuo filme Ani Hol (1977, Oskaras 1978); kiti vaidmenys: Linda (Pagrok dar kartą, Semai 1972, režisierius Herbertas Rossas, ir W. Alleno pjesėje Brodvėjaus teatruose 1969, režisierius Josephas Hardy), Luna (Miegalius 1973), Sonia (Meilė ir mirtis 1975), Renata (Interjerai 1978), Merė (Manhattanas 1979), Kerolė (Paslaptinga žmogžudystė Manhattane 1993).
Kiti svarbesni draminiai vaidmenys: Tereza (Ieškant pono Gudbaro 1977, režisierius Richardas Brooksas), Louise’a Bryant (Raudonieji 1981, režisierius W. Beatty), Feit Danlap (Šauk į mėnulį 1982, režisierius A. Parkeris), Keitė (Ponia Sofel 1985, režisierė Gillian Armstrong), Lenė (Širdies nusikaltimai 1986, režisierius Bruce’as Beresfordas), Besė (Marvino kambarys 1996, režisierius Jerry Zaksas), Rut (5 pakilimai aukštyn 2014, Lietuvoje rodytas pavadinimu Mūsų gyvenimas, režisierius Richardas Loncraine’as).
Nuo 20 a. 10 dešimtmečio dažnai vaidino romantinėse komedijose, sukūrė išmintingų brandžių moterų, nestokojančių subtilaus humoro jausmo, personažų: Nina (Nuotakos tėvas 1991, ir tęsinyje 1995, abiejų režisierius Charlesas Shyeris), Ani (Pirmųjų žmonų klubas 1996, režisierius Hugh Wilsonas), Erika (Kažkas turi pasikeisti 2003, režisierė Nancy Meyers, Lietuvoje rodytas pavadinimu Mylėti(s) smagu), Dafnė (Nes aš taip pasakiau 2007, režisierius Michaelas Lehmannas), Lėja (Štai ir ji 2014, režisierius Robas Reineris), Emilė Valters (Hampsteadas 2017, režisierius Joelis Hopkinsas, Lietuvoje rodytas pavadinimu Lūšna turtuolių kvartale), Dajana (Knygų klubas 2018, ir tęsinyje Knygų klubas. Kitas skyrius 2023, abiejų režisierius Billas Holdermanas), Marta (Striksės 2019, režisierė Zara Hayes), Nora (Vasaros stovykla 2024, režisierė Castille Landon).
Prodiusavo vaidybinių filmų, režisavo dokumentinių (Rojus / Heaven 1987) ir vaidybinių (Pakrikę herojai / Unstrung Heroes 1995) filmų, muzikinių vaizdo klipų. Išleido fotografijos knygų (Užsakymai / Reservations 1980, California Romantica 2007, Išsaugota: Mano vaizdinių pasaulis / Saved: My Picture World 2022), parašė atsiminimų knygą Tada vėl (Then Again 2011), knygą apie stilių Sakykime, nebuvo labai jau gražu (Let’s Just Say It Wasn’t Pretty 2014), namų stiliaus gidų (Namai / House 2012, Namai, kuriuos pastatė „Pinterest“ / The House That Pinterest Built 2017) ir kitų.
Apdovanojimai
Oskaras (1978).