diatònika (gr. diatonikos – einantis per tonus), natūraliųjų dermės laipsnių sistema, chromatikos, vartojančios alteruotus (alteracija) dermės laipsnius, priešybė. Dažniausia apima 7 laipsnius, kurie gali būti išdėstyti grynosiomis kvintomis arba grynosiomis kvartomis (heptatonika). Diatonikos garsus išdėsčius paeiliui mažiausiais intervalais sudaromas diatoninis garsaeilis, kuriame yra 5 didžiosios ir 2 mažosios sekundos (pvz., c-d-e-f-g-a-h). Anhemitoninė pentatonika, sudaryta iš penkių grynąja kvinta susijusių garsų, traktuojama kaip ne visas diatonikos pavidalas – protodiatonika. 20 ir 21 a. muzikoje diatonika laikomos ir dermės, sudarytos iš daugiau kaip 7 laipsnių, kartais kompozitorių sukurtos dirbtinės dermės, modusai.
Diatonikos sąvoka susiklostė senovės Graikijos muzikos teorijoje. Pagrindinės antikinės dermės buvo grindžiamos vadinamaisiais diatoniniais tetrachordais, t. y. grynosios kvartos apimties garsaeiliais, sudarytais iš 2 sveikų tonų ir pustonio. Antikoje susiklosčiusi diatonikos samprata vėliau buvo perkelta į Vakarų Europos muzikos teoriją.
2309
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.