Didysis Barjerinis rifas

Didysis Barjerinis rifas prie Whitsunday salų (nuotrauka iš palydovo)

Didỹsis Barjèrinis rfas (angl. Great Barrier Reef, pranc. La Grande Barrière), koralų rifų ir koralinių salų juosta Koralų jūroje, šalia Australijos šiaurės rytinės pakrantės. Plotas 348 000 km². Ilgis (nuo Naujosios Gvinėjos iki kyšulio netoli Makeay) 2300 kilometrų. Didįjį Barjerinį rifą nuo Australijos skiria lagūna (plotis šiaurėje 15–45 km, pietuose – 240 km); jame daug laivybai trukdančių atolų. Didysis Barjerinis rifas susidaręs iš kelių tūkstančių įvairaus dydžio ir formų rifų, seklumų ir salelių. Iškilo miocene (prieš 23,7–5,3 mln. metų). Gausu omarų, krevečių, krabų; yra apie 1500 rūšių žuvų, apie 400 rūšių koralų, apie 4000 rūšių moliuskų, apie 240 rūšių paukščių. Saugomi nykstantys diugoniai, žalieji vėžliai. Turizmas. Jūrų parkas (nuo 1975). Pasaulio paveldo vertybė (nuo 1981).

Didysis Barjerinis rifas

Didžiojo Barjerinio rifo gyvūnija

1770 rifą atrado anglų keliautojas Dž. Kukas. Pavadinimą 19 a. pradžioje suteikė britų jūrininkas ir kartogrofas M. Flindersas. 1928–29 Didžiojo Barjerinio rifo ekspedicija (vadovavo britų zoologas Charlesas Mauriceʼas Yongeʼas) tyrė koralų fiziologiją, ekologiją. 1967–68 rifą tyrė Belgijos ekspedicija (vadovavo okeanologas Albertas Distèche). 21 a. pradžioje labai sumažėjo rifo paviršių dengiančių koralų; pasak mokslininkų, per 1985–2012 metų laikotarpį koralais padengto rifo paviršiaus plotas sumažėjo nuo 28 % iki 13,8 %. Koralų žūtį sukelia ciklonai ir dygliuotųjų jūrų žvaigždžių dauginimosi proveržiai (viena jūros žvaigždė per metus suėda koralinių polipų 33 km² plote).