Didỹsis smògas (angl. Great Smog), Didỹsis Lòndono smògas, ekologinė katastrofa Londone, kurią lėmė pramoninės taršos ir aukšto slėgio orų sąlygų derinys. Įvyko 1952 12 05–09. Dėl dūmų ir rūko Londone gyvenimas tomis dienomis beveik sustojo, smogas nusinešė tūkstančius gyvybių. Jo pasekmės paskatino Jungtinės Karalystės Parlamentą po ketverių metų priimti Švaraus oro įstatymą (angl. Clean Air Act).
Smogo susidarymas
1952 gruodžio pradžioje Londone vyravo šalti orai, regione snigo, gyventojai savo namuose degino didelius anglies kiekius. 1952 12 05 virš miesto susidarė anticiklonas (aukšto atmosferos slėgio darinys, sukėlęs temperatūros inversiją – prie žemės paviršiaus esantis oras tapo šaltesnis nei aukštesniuose sluoksniuose). Dangus buvo giedras, vėjas silpnas, sparčiai vėso priežeminis oro sluoksnis. Oro temperatūrai nukritus iki rasos taško, drėgname ore prasidėjo vandens garų kondensacija ir susiformavo 100–200 m storio spindulinio atvėsimo rūkas. Gamyklų ir šildomų gyvenamųjų namų išmetami teršalai negalėjo pakilti į aukštesnius atmosferos sluoksnius ir išsisklaidyti, todėl kaupėsi prie žemės paviršiaus. Teršalai veikė kaip rūko katalizatorius – vandens garai kondensavosi ant mažyčių teršalų dalelių, sukurdami užterštą rūką arba smogą.
Didysis smogas vienoje Londono gatvių
Smogo dienomis kiekvieną parą į atmosferą buvo išmetami milžiniški teršalų kiekiai: 1000 t aerozolio (dūmų, suodžių) dalelių, 2000 t anglies dioksido, 140 t druskos rūgšties, 14 t fluoro junginių ir net 370 t sieros dioksido, kuris po oksidacijos vandens lašeliuose sudarė 800 t sieros rūgšties.
Kai kuriose Londono vietose naktimis matomumas sumažėdavo iki vieno metro. Kietųjų dalelių (dūmų) koncentracija ore siekė 14 mg/m3 – tai 56 kartus daugiau nei įprastai tuo metu. Sieros dioksido lygis ore padidėjo 7 kartus ir pasiekė maždaug 700 ppb (milijardųjų dalių). Transporto eismas buvo griežtai apribotas, veikė tik metro. Sutriko greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbas, todėl žmonės turėjo patys ieškoti kelio į ligonines. Daugelis paliko savo automobilius gatvėse. Išaugo nusikalstamumas.
Poveikis gyventojams ir sveikatai
Tuo metu Londone gyveno apie 5,6 mln. gyventojų, smogo dienomis labai daug jų nukentėjo, padaugėjo mirčių ir hospitalizacijų, susijusių su pneumonija ir bronchitu. Smithfielde užduso galvijų bandos. Rūkas tęsėsi penkias dienas ir pradėjo sklaidytis tik gruodžio 9. Po kelių savaičių buvo paskelbta, kad dėl smogo mirčių skaičius siekė apie 4,5 tūkstančio, tačiau jo poveikis buvo ilgalaikis – vėlesniais vertinimais nustatyta, kad mirčių skaičius galėjo siekti apie 12 tūkstančių. Po smogo prasidėjusi gripo epidemija t. p. pasižymėjo neįprastai dideliu mirtingumu, kurį lėmė ilgalaikis teršalų poveikis sveikatai. Smogo metu ir po jo mirusių žmonių plaučių audinių analizė parodė, kad kiekviename plaučių skyriuje buvo randama suodžių ir kitų labai smulkių kietųjų dalelių, kurių skersmuo mažesnis nei 1 µm, dažnai net mažesnis nei 0,1 µm. Plaučiuose buvo aptinkama švino ir kitų sunkiųjų metalų dalelių. Po smogo buvo registruojama dvigubai daugiau nei įprastai mirčių nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos.
-1952 smogas; Švaraus oro įstatymas; ekologinė katastrofa Londone
1163