dipòlis (di… + gr. polos – polius), magnetnis dipòlis, elektrinio dipolio analogas; dviejų fiktyvių taškinių magnetinių krūvių (±qm), esančių atstumu l (jis, palyginti su atstumu iki tiriamojo lauko taško, yra mažas) vienas nuo kito, sistema. Nusakomas dipoliniu momentu pm = qml; jo kryptis iš –qm į +qm. Dipolio sąvoka pradėta vartoti 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje aiškinant magnetizmo prigimtį. Kaip patogus modelis taikomas solenoido elektros srovėms skaičiuoti.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.