disfãzija (dis … + gr. phasis – kalbėjimas), dalinis kalbos sutrikimas dėl kalbos centrų sričių pažeidimų. Disfazija skirstoma į sensorinę (dėl kalbos centro smilkinio srityje sutrinka kalbos supratimas) ir motorinę (dėl kalbos centrų kaktos srityje sutrinka kalbėjimas). Gali pasireikšti bet kokiame amžiuje, kai žmogus normaliai skaitė ir neturėjo kitų sutrikimų (protinio atsilikimo, aklumo). Kalbėjimo sutrikimas dėl psichogeninių veiksnių vadinamas disfemija, dėl organinių periferinio kalbėjimo aparato pažeidimų – dislalija, visiškas kalbėjimo sutrikimas – afazija.
1868
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.