disfunkcija

disfùnkcija (dis… + funkcija), organo funkcijos sutrikimas dėl ją realizuojančios struktūros ar ją reguliuojančių smegenų centrų pažeidimo arba nepakankamo veikimo išsivystymo trūkumų. Specialioji pedagogika ir specialioji psichologija tiria specifines psichines disfunkcijas – pažintinių funkcijų (pvz., dėmesio, atminties, suvokimo) sutrikimus, sukeliančius mokymosi negalias (disfaziją, disgrafiją, diskalkuliją, disleksiją ir kitas). Pažintinių disfunkcijų priežastis yra galvos smegenų kai kurių struktūrų nepakankama branda ar funkcionavimo ydos, vadinamos dar minimaliomis smegenų disfunkcijomis. Jos gali būti kompensuojamos, vaikui augant jų pasekmės silpnėja, ypač suteikiant atitinkamą pagalbą.

1868