disko metimas

dsko metmas, lengvosios atletikos rungtis; viena dešimtkovės rungčių.

Diskas metamas viena ranka iš 250 cm skersmens rato, esančio stadiono aptvertame metimo sektoriuje (apsauginio tinklo aukštis 4 m) su atviru 35° kampo metimo tarpu. Tikslas – kuo toliau nusviesti įrankį, rungtis reikalauja jėgos ir judesių koordinacijos. Metimą sudaro keli etapai: pradinė padėtis (atsistojama prie rato krašto nugara metimo krypčiai, diskas laikomas ant pirštų galiukų, prilaikomas nykščiu), užsimojimas (pradinei inercijai išgauti), įsisukimas (per 1,5 apsisukimo judesį metimui reikalinga energija nuo kojų per klubus, liemenį ir petį perduodama į ranką), metimas (diskas paleidžiamas galvos lygyje, apie 35–40° kampu), pusiausvyros išlaikymas (svarbu likti rato viduje, neperžengti ribos); disko skrydžio metu iš sektoriaus išeiti draudžiama. Metimo nuotolis skaičiuojamas nuo sektoriaus ribos iki disko nukritimo pirminio taško; priklauso nuo disko pradinio greičio, metimo kampo, tačiau jam turi įtakos ir vėjo greitis bei kryptis. Fiksuojamas 6 bandymų geriausias rezultatas.

diską meta vokietis Robertas Hartingas (2008)

Istorija

Disko metimas buvo įtrauktas (manoma, apie 708 pr. Kr.) į senovės graikų olimpines žaidynes.

Į šiuolaikinių olimpinių žaidynių programą ši rungtis įtraukta 1896 (pirmuoju nugalėtoju tapo amerikietis Robertas S. Garrettas). Pradžioje diskas buvo mėtomas vadinamuoju graikiškuoju stiliumi (iš vietos, be įsisukimo), vėliau ši metimo technika buvo patobulinta. 1910 nustatytas standartinis rato, iš kurio mėtomas diskas, skersmuo.

Rungtis išpopuliarėjo nuo 1912, Tarptautinei lengvosios atletikos mėgėjų federacijai (angl. International Association of Athletics Federations, IAAF) pradėjus tvirtinti pasaulio rekordus. Pirmuoju disko metimo pasaulio rekordininku buvo amerikietis Jamesas Henry’is Dunkanas (47,58 m; pasiektas 1912); iki Antrojo pasaulinio karo šis rezultatas buvo gerinamas 10 kartų – nuo 47,61 m (1923) iki 53,00 m (1935). Daugiausia kartų pasaulio rekodus gerino: rusės Faina Melnik (11 kartų, 1971–76) ir Tamara Press (7 kartus, 1960–65), vokietės Gisela Mauermayer (6 kartus, 1935–36) ir Lieselotte Westermann (4 kartus, 1967–69), lenkė Jadwiga Maria Wajsówna (5 kartus, 1932–34), amerikiečiai Fortune’as Everettas Gordienas (1949–53), Alfredas Adolphas Oerteras jaunesnysis (1962–64), Macas Maurice’as Wilkinsas (1976; visi po 4 kartus).

Nuo 1928 olimpinių žaidynių disko metimo rungtyje pradėjo dalyvauti moterys (pirmoji laimėtoja – lenkė Halina Konopacka). Olimpines žaidynes 4 kartus laimėjo amerikietis Alfredas Adolphas Oerteris jaunesnysis (1956, 1960, 1964, 1968), 2 kartus – amerikiečiai Martinas Johnas Sheridanas (1904, 1908) ir Lemuelis Clarence’as Houseris (1924, 1928), rusė Nina Romaškova-Ponomariova (1952, 1960), V. Alekna (2000, 2004), kroatė Sandra Perković-Elkasević (2012, 2016), amerikietė Valarie Carolyn Allman (2020, 2024).

disko metimas

Pirmuoju Europos disko metimo čempionu tapo švedas Ernstas Haroldas Anderssonas (1934), pirmąja čempione – vokietė Gisela Mauermayer (1938), pirmaisiais pasaulio čempionais (1983) – vengras Imrichas Bugáras ir vokietė Martina Helga Hellmann. Pasaulio čempionatus 5 kartus laimėjo vokietis Larsas Peteris Riedelis (1991, 1993, 1995, 1997, 2001), 3 kartus – vokiečiai Franka Dietzsch (1999, 2005, 2007) ir Robertas Hartingas (2009, 2011, 2013), švedas Danielis Ståhlas (2019, 2023, 2025), 2 kartus – baltarusė Ellina Zvereva (1995, 2001), V. Alekna (2003, 2005).

Kiti žymiausi 20 a. disko metikai: Ludvíkas Daněkas (Čekoslovakija), Adolfo Consolini (Italija), Wolfgangas Schmidtas, Jürgenas Schultas, Evelin Schlaak (Vokietija), Marija Petkowa (Bulgarija), Nina Dumbadze (SSRS), 21 a. – Gerdas Kanteris (Estija), M. Alekna (Lietuva), Piotras Małachowskis (Lenkija), Kristjanas Čehas (Slovėnija), Róbertas Fazekasas (Vengrija), Yaimé Pérez (Kuba).

Lietuvoje

Pirmuoju Lietuvos disko metimo čempionu ir rekordininku (užregistruotas 1921 07 30) tapo J. Eretas per Kaune vykusį pirmąjį Lietuvos lengvosios atletikos čempionatą, pirmąja čempione ir rekordininke – E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė (1922). Pirmąjį Europos čempionato aukso medalį pelnė R. Ubartas (1986; kaip SSRS rinktinės narys), pasaulio – V. Alekna (2003), olimpinių žaidynių – R. Ubartas (1992; pirmasis nepriklausomos Lietuvos olimpinis čempionas). Tarp moterų geriausių rezultatų (pasaulio čempionato 2 vieta) pasiekė Galina Murašova (1983; SSRS rinktinės sudėtyje). Europos lengvosios atletikos čempionatų disko metimo rungtyje Lietuvos sportininkai yra iškovoję 8 medalius (4 aukso, 1 sidabro, 3 bronzos), pasaulio čempionatuose – 10 (3 aukso, 5 sidabro, 2 bronzos), olimpinėse žaidynėse – 6 (3 aukso, 2 sidabro, 1 bronzos). Žymiausi Lietuvos disko metikai – Jonas Anatolijus Pocius, Algimantas Baltušnikas, Vytautas Jaras, Vaclovas Kidykas, R. Ubartas, V. Alekna, A. Gudžius, M. Alekna, metikės – Jadvyga Laukytė, Galina Murašova, Zinaida Sendriūtė.

disko metikas V. Alekna 2008 Pekino olimpinėse žaidynėse

M. Alekna 3 kartus (iki 2026) pagerino pasaulio disko metimo rekordą: 2024 (nusviedė diską 74,35 m ir pagerino nuo 1986 galiojusį 74,08 m rekordą, priklausiusį vokiečiui Jurgenui Schultui) ir du kartus 2025 (74,89 m ir 75,56 m; abu kartus pagerino jam pačiam priklausantį rekordą).

Rekordai

Disko metimo olimpiniai rekordai priklauso vokietei Martinai Helgai Hellmann (72,30 m; pasiektas 1988 Seule) ir jamaikiečiui Rojé Stonai (70,00 m; 2024 Paryžiuje), Europos ir pasaulio rekordas – M. Aleknai (75,56 m – 2025), moterų – vokietei Gabrielei Reinsch (76,80 m – 1988).

Lietuvos disko metimo rekordininkai – M. Alekna (75,56 m – 2025) ir Galina Murašova (72,14 m – 1984).