dislèksija (dis… + gr. lexis – žodis, šneka), vaikų (dažniau berniukų) gebėjimo skaityti sutrikimas. Būna dėl kai kurių smegenų centrų nepakankamo išsivystymo. Vaikas skaito labai lėtai, skiemenimis, nesklandžiai, blogai taria garsus, painioja raides (ypač b ir d, p ir d), nesupranta perskaityto teksto turinio, pameta skaitomą vietą.
Disleksija nesusijusi su intelekto sutrikimais, nors kartais būdinga protiškai atsilikusiems vaikams. Disleksiją įveikti padeda specialusis mokymas, fonetinis klausymas, garsų jungimo lavinimas.
1868
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.