dispesinė sistemà, sistema, kuri susideda iš dispersinės terpės (dujų, skysčio, kietos medžiagos) ir joje pasiskirsčiusių kitos medžiagos dalelių – dispersinės fazės. Pagal dalelių dydį dispersinės sistemos būna stambiadispersės (dalelių dydis iki 10–7 m) ir smulkiadispersės, arba koloidinės (10–9–10–7 m). Dispersinės sistemos su dujine dispersine terpe yra aerozoliai, milteliai, veltininės pluoštinės medžiagos. Dispersinės sistemos su skysta dispersine terpe – geliai, zoliai, pastos, suspensijos (dispersinė fazė kieta), emulsijos, lateksai. Dispersinės sistemos su kieta dispersine terpe yra amorfiniai arba kristaliniai kūnai (stikliški spalvoti mineralai, mikroakytosios medžiagos). Dispersinės sistemos sudaromos dispergavimo (kietos medžiagos smulkinimas, skysčio išpurškimas), kondensavimo ir cheminiu būdu. Dispersinės sistemos savybės priklauso nuo adsorbcijos, dvigubojo elektros sluoksnio susidarymo dispersinės terpės ir dispersinės fazės tarpfazinėje riboje. Stabilumui didinti dedama stabilizatorių, jei reikia suardyti dispersinę sistemą, dedama koaguliantų, flokuliantų. Dispersinės sistemos labai paplitusios gamtoje (mineralai, uolienos, gruntas, dirvožemis, atmosferos krituliai, augalų ir gyvūnų audiniai). Statybinės medžiagos, dažai, klijai, pastos, dezodorantai, pesticidai naudojami dispersinių sistemų pavidalu. Daugelis pramoninių ir maisto produktų yra dispersinės sistemos.
2509
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.