Djamaluddin (Džamalùdinas), slap. Adinegoro 1904 08 14Talawi (Vakarų Sumatros provincija) 1967 01 08Džakarta, Indonezijos rašytojas, žurnalistas.
1926–30 Utrechte, Miunchene, Berlyne studijavo žurnalistiką, geografiją, kartografiją, filosofiją. Keliavo po Balkanų šalis, Turkiją, Graikiją, Egiptą, Indiją, Italiją, Abisiniją. Nuo 1931 gyveno Indonezijoje.
Darbas žiniasklaidoje
Daug prisidėjo prie Indonezijos žurnalistikos plėtotės. Djamaluddinas kovojo dėl Indonezijos spaudos laisvės, leidybos vietinėmis kalbomis. Buvo vienas Reklamos (dabar Komunikacijos) fakulteto Padjadjarano universitete Bandunge steigėjų. Dirbo leidykloje Balai Pustaka. Vadovavo valstybinei naujienų agentūrai Antara (nuo 1937 veikia Džakartoje), periodiniams leidiniams (1931 žurnalui Pandji Pustaka Džakartoje, 1932–42 laikraščiui Pewarta Deli Medane, per Japonijos okupacinį laikotarpį – dienraščiui Sumatera Shimbun Sumatroje).
Kūryba
Romanuose (Jaunas kraujas / Darah Muda 1926, Viską nugalinti meilė / Asmara Jaya 1927) smerkė priverstinę santuoką, draudimą tuoktis su kitos tautos asmeniu, būdinga socialinio gyvenimo, meilės temos, yra romantizmo poetikos, psichologinių elementų.
Parašė pirmąją enciklopediją indoneziečių kalba Ensiklopedi Umum dalam Bahasa Indonesi (1954; 2200 straipsnių), prisiminimų knygą Kelionė į Vakarus (Melawat ke Barat 1950), politikos, filosofijos veikalų (Revoliucija ir kultūra / Revolusi dan Kebudayaan 1945, Pasaulio karalienė filosofija / Falsafah Ratu Dunia 1949, Koralų burtai / Ilmu Karang-mengarang), novelių. 1950 Amsterdame išleido pirmąjį pasaulio atlasą indoneziečių kalba.