dòbermanas (angl. Dobermann), tarnybinių šunų veislė.
Šuo didesnio negu vidutinio ūgio, stiprus, raumeningas, pasižymintis elegancija. Galva proporcinga kūnui, iš viršaus buko pleišto formos. Akys vidutinio didumo, migdoliškos, tamsios. Sąkandis žirkliškas. Krūtinė plati. Kailis be pavilnės, plaukai trumpi, tankūs. Spalva ruda arba juoda su rudo atspalvio dėmėmis. Ausys ir uodega buvo trumpinamos, bet nuo 20 a. pabaigos visose Europos Sąjungos valstybėse ir Australijoje tai daryti draudžiama. Dobermanas puikus sargas, lengvai dresuojamas, ištikimas šeimininkui. Toks augintinis labiau tinka aktyviems žmonėms. Dobermanams būtinai reikalinga griežta dresūra.
dobermanas
Pirmieji dobermanai buvo išvesti Friedricho Louiso Dobermanno (1834–94) maždaug 1890 Vokietijoje. Manoma, išvedant dobermanų veislę buvo naudojami rotveileriai, mastifai ir kiti medžiokliniai šunys. Vėliau dobermanai buvo kryžminami su Mančesterio terjerais, greihaundais. Dobermanai buvo išvesti apsaugai, darbui policijoje. Po Antrojo pasaulinio karo veislė beveik išnyko, bet vėliau buvo vėl sėkmingai veisiama. Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose išlaikytas senesnis veislės pavadinimas – dobermanas pinčeris.
Pirmieji dobermanai į Lietuvą atvežti maždaug 1960–70. Buvo viena populiariausių veislių 1992–93.
2966