Dobrudžà (rum. Dobrogea), istorinė sritis Europos pietryčiuose, tarp Dunojaus žemupio ir Juodosios jūros. Šiaurinė dalis (apie 15 000 km2) priklauso Rumunijai, pietinė (apie 4 200 km2) – Bulgarijai. Didžiausi miestai: Constanţa (Rumunijoje), Dobričius, Silistra (Bulgarijoje).
Senovėje Dobrudžos teritorijoje gyveno trakai. 7–6 a. pr. Kr. Juodosios jūros pakrantėje kolonijų įkūrė graikai, 5 a. atsikėlė skitai. Nuo 1 a. pr. Kr. vadinamoji Mažoji Skitija priklausė Romai (įėjo į Mezijos provinciją), nuo 4 a. – Bizantijai, 7–14 a. – Bulgarijai (11–12 a. vėl Bizantijai). 14 a. čia susikūrė Dobroticos valstybė (iš čia pavadinimas).
1388 Dobrudžą užėmė Valakija, 1419 – Turkija. Po 1877–78 Rusijos–Turkijos karo Berlyno kongreso (1878) sprendimu šiaurinė dalis perduota Rumunijai, pietinė – Bulgarijai. Po II Balkanų karo (1913) visa Dobrudža atiteko Rumunijai.
1940 Bulgarijos ir Rumunijos sutartimi pietinė dalis grąžinta Bulgarijai; Dobrudžos rumunai perkelti į šiaurinę, bulgarai – į pietinę dalį (nustatytą sieną patvirtino 1947 Paryžiaus taika).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.