Domijonas Šniukas
Šniùkas Domijonas 1932 09 27Vaišnoriai (Gruzdžių vlsč., Šiaulių apskr.), lietuvių žurnalistas, spaudos istorikas, visuomenės veikėjas.
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1956 baigė Vilniaus universitetą (žurnalistiką), 1962 – Maskvos M. Lomonosovo universiteto aspirantūrą. 1975–88 dėstė Vilniaus universitete.
Darbas spaudoje
1955–59 dirbo laikraščio Komjaunimo tiesa redakcijoje. 1962–67 laikraščio Tiesa skyriaus vedėjas, 1967–69 savaitraščio Literatūra ir menas, 1969–74 laikraščio Tiesa vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. 1973–89 metraščio Žurnalistika sudarytojas ir redaktorius. 1974–89 laikraščio Pravda korespondentas Lietuvai ir Kaliningrado sričiai. 1989–90 LSSR, 1990 03 11–07 17 Lietuvos valstybinio televizijos ir radijo komiteto pirmininkas. 1990 savaitraščio Golos Litvy redaktorius. 1990–94 laikraščio Tiesa (nuo 1994 pavadinimu Diena) vyriausiasis redaktorius. 1997–2007 bendradarbiavo laikraščio Žurnalistų žinios, nuo 2007 almanache Žurnalistika paskelbė straipsnių iš lietuvių žurnalistikos istorijos.
Visuomeninė ir politinė veikla
1988–89 LSSR, 1989–90 Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas. 1989–90 SSRS liaudies deputatas. 1961–89 SSKP, 1989–90 savarankiškosios Lietuvos komunistų partijos ir jos centro komiteto, nuo 1990 Lietuvos demokratinės darbo partijos ir jos tarybos, tarybos prezidiumo, nuo 2001 Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 1994–96 Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko atstovas spaudai, 2004 ir 2008 vyresnysis patarėjas.
Veikalai
Išleido publicistikos knygas Ežerų vilnimis po Rytų Lietuvą (1958), Žalioji tėviškės vasara (su A. Šiekštele, 1974), monografiją Juozas Olinardas Penčyla: šaržų karalius (2004), parengė spaudai J. P. Palukaičio knygą Lietuvių periodika Vakarų Europoje 1944–1952 (1993), B. Railos knygas Rašalo ašaros (1995), Nuo vakarykštės iki rytdienos (1996), Liudytojo poringės (1997), V. Gaidžio prisiminimus Musteikos pasaulis (2002). Serijos Lietuvos valsčiai monografijos Gruzdžiai vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas (2 d. 2009–10).