Dong Džongšù (Dong Zhongshu) 176 pr. Kr.? 104 pr. Kr.?, kinų filosofas konfucianistas. Tarnavo Hanų dinastijos imperatorių Dzing (157–141 pr. Kr.) ir U (valdė 141–87 pr. Kr.) rūmuose.
Mokslinė veikla
Dong Džongšu komentavo Konfucijaus veikalus, siekė įtvirtinti konfucianizmą kaip Kinijos valstybinę religiją. Manoma, kad jis pirmasis pasiūlė įkurti imperatoriškas valdininkų mokyklas ir įvesti egzaminus valdiškoms pareigoms užimti. Laikoma, kad Dong Džongšu parašė veikalą Pavasario ir rudens rasos metraštis.
In ir jang
Mėgino konfucianizmą suderinti su senovės filosofiniais mokymais apie penkis elementus ir apie in (pasyvų moteriškąjį) ir jang (aktyvų vyriškąjį) pradus. Pagal šį mokymą, kosmoso nulemtus gamtos procesus galima susieti su žmogaus gyvenimu remiantis vieningos tvarkos modeliu. In ir jang aiškino kaip harmoniją palaikančias galias, kurioms sąveikaujant atsiranda ir kinta visi daiktai bei įvykiai.
Teorija apie dangaus ir žmonių sąveiką
Pagal šį mokymą Dong Džongšu sukūrė teoriją apie dangaus ir žmonių sąveiką. Anot jo, imperatorius yra dangaus įpėdinis žemėje. Dėl jo valdymo klaidų ištinka stichinės nelaimės (sausros, potvyniai). Valdovų pareiga išsaugoti in ir jang harmoniją, globoti, šviesti žmones. Valdovas gali reformuoti institucijas, bet negali pakeisti pagrindinių dangaus moralės principų. Konfucianizmo mokslininkai turi galią aiškinti pranašystes ir taip tikrinti valdovo politiką.