dorýbė, krikščioniškoje etikoje individo moralinė savybė. Ydos priešingybė. Siaurąja reikšme dorybė suprantama kaip galia pasiekti moralinį gėrį. Pagal kilmę, prigimtį ir tikslą dorybės skirstomos į teologines (arba dieviškąsias) ir prigimtines (arba žmogiškąsias). Teologinės dorybės – tikėjimas, viltis ir meilė (1 Kor 13, 13) – yra įkvėptos Šventosios Dvasios ir vienija žmones su Dievu. Iš jų kildinamos prigimtinės dorybės – išmintis, teisingumas, tvirtumas ir susivaldymas. Jos lavinamos dvasinėmis pratybomis; reikalingos ydoms ir instinktams įveikti. Dar yra eschatologinės dorybės – dėkingumas Dievui, nuolankumas, budrumas, romumas ir džiaugsmas; jos siejamos su galutine Dievo karalyste ir kiekvieno žmogaus likimu laikų pabaigoje. Dar dorovė.
663
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.