Drùskos maštas, 1648–1649 Maskvõs sukilmas, Maskvos ir jos priemiesčių gyventojų sukilimas prieš Rusijos valdžios vykdytą mokesčių politiką (staigų druskos kainų pakėlimą) ir dėl gyventojų teisių suvienodinimo. Vienas didžiausių 17 a. Rusijos gyventojų sukilimų.
Caro Aleksejaus Michailovičiaus valdymo (1645–76) pradžioje didelę įtaką įgijo bajorų vyriausybė, vadovaujama bojarino Boriso Morozovo. Ji mėgino sutvirtinti finansų sistemą nustatydama darnią mokesčių mokėjimo tvarką. 1646 nustačius naują mokestį druskos importui jos kaina turguose kelis kartus išaugo, daugelis prekybininkų prekiauti druska atsisakė. Tuomet šis mokestis buvo panaikintas (1647 12), bet iš amatininkų, prekybininkų ir tarnautojų pareikalauta iš karto sumokėti jau panaikintą druskos importo mokestį už 2 paskutinius metus.
1648 06 01 carui Aleksejui Michailovičiui grįžtant į Maskvą iš pamaldų užmiesčio vienuolyne jį pasitiko įtūžusi minia, reikalaujanti aukštų valdininkų (Maskvos Žemės prikazo vadovo bajoro Leontijaus Pleščejevo ir kitų) atstatydinimo ir atsakomybės. Reikalauta sušaukti naują Zemskinį susirinkimą ir priimti naujus gyventojams palankius mokesčių įstatymus. Caro apsaugos šauliai minią išvaikė (16 žm. buvo areštuota), bet maištininkai spėjo šaulius apmėtyti akmenimis (buvo sužalota caro žmona). Neramumai tęsėsi ir kitą dieną miniai susirinkus Kremliaus aikštėje ir keliant tuos pačius reikalavimus; B. Morozovo šauliams duotas įsakymas išvaikyti minią šių nebuvo vykdomas. Tuomet maištininkai pradėjo plėšti ir deginti valdininkų namus, mieste kilo gaisrų. 06 03 su maištininkais mėgino tartis Maskvos ir visos Rusios patriarchas Josifas, kiti hierarchai, tačiau miestiečiai atkakliai reikalavo jiems perduoti pagrindinius vyriausybės narius.
Druskos maištas Maskvoje (1938, dailininkas Ernestas Lissneris)
Vengdamas didesnių aukų caras miniai perdavė L. Pleščejevą, Pasiuntinybių prikazo vadovą Nazarijų Čistą ir dar vieną vyriausybės narį Petrą Trachiniotovą (jie buvo nužudyti). Carui pavyko išgelbėti tik B. Morozovą (išgabentas į Kirilo-Belozerskio vienuolyną netoli Maskvos), o miniai buvo pažadėta jam ir jo palikuoniams uždrausti užsiimti valstybės reikalais. Miestiečiams t. p. buvo pažadėta sušaukti Zemskinį susirinkimą.
1648 06 22 specialiu įsaku caras Aleksejus Michailovičius atidėjo druskos mokesčio rinkimą vėlesniam laikui, spalį B. Morozovas buvo grąžintas į vyriausybę, tačiau didesnės įtakos jau nebeturėjo. Miestiečių neramumai tęsėsi iki pat Zemskinio susirinkimo veikimo pradžios 1649, kai padidintas druskos importo mokestis buvo panaikintas. Mažesni gyventojų maištai dėl druskos kainos pakėlimo t. p. vyko Pskove, Naugarde, Voroneže, Kurske, Sibire ir kitur.
Maištas paskatino teisinę reformą. Jo dalyvių reikalavimu sušauktas Zemskinis susirinkimas priėmė naują Rusijos teisės kodeksą (priimtas 1649, su nedideliais pakeitimais galiojo iki 1839; Soboro teisynas). Pagal kodeksą panaikintos vadinamosios baltosios slabados – teritorijos, priklausančios ne valstybei, o privatiems žemvaldžiams ar Bažnyčiai. Ten gyvenantys asmenys (bajorai, šauliai, tarnautojai, amatininkai, vienuoliai, valstiečiai) nemokėjo valstybės mokesčių, skirtingai nei posadų (juodųjų slabadų) gyventojai. Jie tuo buvo nepatenkinti ir per Druskos maištą reikalavo teisių suvienodinimo. Priėmus kodeksą posadų gyventojai šį tikslą pasiekė: valstybės mokesčiai buvo įvesti ir buvusių baltųjų slabadų gyventojams.
L: D. A. Ljapin Moskovskoe vosstanie i političeskij krizis leta 1648 g. / Vestnik Vostočnoj ėkonomiko‑gumanitarnoji akademii 2015 Nr. 1.
1088