Duisburg (Dùisburgas), miestas Vokietijos vakaruose, Šiaurės Reino‑Vestfalijos žemėje, į šiaurę nuo Düsseldorfo, prie Reino ir Ruhro santakos ir Reino–Hernės kanalo.

498 600 gyventojų (2018); priklauso Reino‑Ruhro aglomeracijai. Upių uostas. Juodoji ir spalvotoji metalurgija, metalo, medienos apdirbimas, naftos perdirbimas, kokso, mašinų (kasybos, metalurgijos įrenginių, turbinų, keltuvų), kabelių gamyba, laivų statyba, chemijos, tekstilės, maisto (alaus) pramonė.

G. Mercatoriaus universitetas (įkurtas 1655). Upių laivyno mokslinio tyrimo institutas. W. Lehmbrucko muziejus. Miesto pakraštyje yra kraštovaizdžio, sporto, poilsio parkai, zoologijos sodas (su delfinariumu ir akvariumu).

Architektūra

Išganytojo bažnyčia (14 a.) Duisburge

Romaninis vienuolynas (12 a.), Šv. Jono (pastatyta 1136, per II pasaulinį karą sugriauta, po 1945 atstatyta, su pakeitimais), gotikinė Išganytojo (14 a.), Kristaus Karaliaus (15 a., 1904 perstatyta neogotikiniu stiliumi, per II pasaulinį karą sugriauta, po 1945 atstatyta) bažnyčios.

2271

Istorija

Miestą įkūrė romėnai. Frankų valdovų rezidencija. Nuo 1129 laisvasis imperijos miestas; tapo vienu Vokietijos prekybos centrų. 13 a., pasikeitus Reino upės vagai, smuko. Nuo 1248 priklausė Limburgo, nuo 1290 – Klevės hercogystei. 14 a. tapo Hanzos prekybos sąjungos nariu.

Nuo 1543 plito protestantizmas. 1614 Duisburgas prijungtas prie Brandenburgo kurfiurstystės. Per Trisdešimties metų karą (1618–48) nuniokotas. 1655–1818 Duisburge veikė protestantų universitetas.

Nuo 19 a. pabaigos pradėjo smarkiai plėstis; tapo svarbiu akmens anglių gavybos ir geležies gamybos centru. 1902–60 gyventojų padaugėjo nuo 92 000 iki 500 000. Per II pasaulinį karą sugriautas; atstatytas. Nuo 20 a. 7 dešimtmečio Duisburge pradėjo plėtotis paslaugų ir naujųjų technologijų gamybos sektoriai.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką