Dūkštas

Dkštas, miestas Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, 23 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos, prie Vilniaus–Daugpilio geležinkelio; seniūnijos, parapijos centras. 729 gyventojai (2022). Dūkšto didesnioji dalis ir centras yra į vakarus nuo geležinkelio. Į šiaurę nuo miesto yra Parsvėto, 2 km į pietus – Dysnų ežeras. Plentai į Ignaliną, Visaginą, Zarasus. Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia (pastatyta 1936), Švenčiausiosios Trejybės (sentikių) cerkvė. Paštas, ambulatorija, senelių globos namai (nuo 1992), mokykla (1914–44 pradinė, 1944–52 septynmetė), vaikų lopšelis‑darželis, kultūros centras, biblioteka (1940), geležinkelio stotis. Prie miesto (Dūkštelių kaime) yra Dūkšto dvaro sodyba.

Dūkšto herbas

Istorija

Pradėjo kurtis nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį (1859–62). 1861 streikavo akmenskaldžiai, dirbantys prie geležinkelio (pirmasis streikas Lietuvoje). 1861–94 ir 1920–50 Dūkštas buvo valsčiaus centras.

19 a. antroje pusėje pradėjo plėstis Dūkšto miestelis (iki 1915 oficialiai miesteliu nevadintas). 1864 įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1895 sudegė 41 Dūkšto kiemas. 1897 atidarytas paštas. 1905 įvyko anticarinis mitingas. 1907 pastatyta mūrinė cerkvė. 1908 leisti savaitiniai turgūs. Per vokiečių okupaciją nutiestas siaurasis geležinkelis į Drūkšius. 1920 okupuotas Lenkijos.

1939 10 10 grįžo Lietuvai. 1941 į SSRS ištremti 7, 1949 – 5 Dūkšto gyventojai. Per masinį 1948 05 trėmimą iš Dūkšto geležinkelio stoties į SSRS išvežta 11 vagonų (77 šeimos) tremtinių. Po II pasaulinio karo Dūkšto apylinkėse veikė Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanai.

Per sovietų okupaciją Dūkštas buvo Dūkšto rajono (1950–59), apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Veikė ligoninė, poliklinika, Dūkšto bandymų stotis, susivienijimo Dovana cechas, sviesto gamyklos cechas, Kuro aparatūros remonto gamykla. 2012 patvirtintas Dūkšto herbas. 1914 buvo 762, 1921 – 1076, 1959 – 1968, 1970 – 1502, 1989 – 1499, 2001 – 1070, 2011 – 888, 2021 – 732 gyventojai.

1303