dūrinỹs, sudurtnis žõdis, kompòzitas (lot. compositus – sudėtinis) formaliai ir semantiškai pamatuotas dviejų savarankiškų žodžių darinys. Skiriama nuo vedinio. Dūrinio darybos formantas – dviejų žodžių formalus sujungimas į vieną, o darybos pamatas – iš dviejų sandų, kuriais imami kamienai, žodžiai ar kaitybos formos (aguõnpienis, akýplotas, šiųmẽtis, ‑ė). Vienos kalbos dalies dūriniai grupuojami pagal tai, kurių kalbos dalių yra sandų pamatiniai žodžiai. Pagal sandų santykį skiriami determinatyviniai (vienas sandas apibūdina kitą – júodalksnis) ir kopuliatyviniai (su paprasto sujungimo santykiu tarp sandų reikšmių – avžmiežiai) dūriniai. Dalis dūrinių gali turėti jungiamiuosius elementus, kartais vadinamus konektyvais, lietuvių kalbotyroje – jungiamaisiais balsiais (mažarãštis, ‑ė).
2701
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.