dvlaukis, ankstyviausia pūdyminės žemdirbystės sistema. Manoma, Europos šiaurėje (ir Lietuvoje) atsirado ankstyvajame geležies amžiuje (5 a. prieš Kristų–1 a. po Kristaus), prasidėjus nuolatinei žemdirbystei.
Lietuvoje
Buvo du dvilaukio tipai. Pirmasis: dirvos suskirstomos į du laukus; vienas jų apsėjamas žiemkenčiais, kitas – vasarojumi. Kitais metais būdavo daroma priešingai. Tokia sėjomaina buvo galima tik gerai tręšiant arba labai derlingose dirvose. Antrasis tipas: vienas laukas dirbamas, kitas pūdymuojamas. Dirbamų dirvų vienoje pusėje sėjo žiemkenčius, kitoje – vasarojų. Pūdymą skirstė į dvi dalis: paprastąjį, kuriame sėdavo vasarojų, ir tręštąjį – sėdavo žiemkenčius. Vasarojų paprastai sėdavo po žiemkenčių, o po vasarojaus dirvas pūdymuodavo.
Lietuvoje dažniausia naudotas dvilaukis su nuolatiniu pūdymu. Dvilaukio, ypač antrojo tipo, liekanų buvo 18–19 amžiuje, o kai kur net 20 a. pradžioje.
1362
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.