Dvin (Dvnas), Armėnijos senovinis miestas (apie 35 km į pietryčius nuo Jerevano), 4–9 a. jos sostinė. 335 įkurtas Aršakidų dinastijos valdovo Chosrovo III tapo Didžiosios Armėnijos sostine. Valstybei praradus nepriklausomybę (apie 390) Persijos Sasanidų, Bizantijos, nuo 7 a. vidurio – Kalifato Omejadų ir Abasidų valdovų vietininkų Armėnijoje rezidencija. Svarbus ūkio, prekybos, kultūros ir religijos centras. Klestėjimo laikotarpiu (8–9 a.) gyventojų skaičius, manoma, pasiekė 100 000. Kentėjo dėl nuolatinių karų tarp Bizantijos ir Kalifato ir dažnų žemės drebėjimų (893 beveik visai sugriautas). Soste įsitvirtinus Bagratidams (886) prarado svarbą. 1064 užimtas seldžiukų. 12 a. pabaigoje–13 a. pradžioje valdytas Sakartvelo karalystės. 1236 sugriautas mongolų. Išlikę rūmų, bažnyčių (Šv. Grigaliaus krikščionių katedra, 5 a.), gyvenamųjų kvartalų griuvėsių. Archeologiniai tyrinėjimai nuo 1937.

Dvino liekanos

iš dalies atkurti Dvino pastatų pamatai

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką