dykumėjimas

dykumjimas, gamtinis procesas, kurio metu teritorijos augalija ir gyvūnija nuskursta tiek, kad aplinka vis labiau panašėja į dykumą, kol ilgainiui ja ir pavirsta. Dykumėjimo metu degraduoja dirvožemis, sumažėja ekosistemos biologinis produktyvumas ir biologinė įvairovė. Ryškiausiai dykumėjimas pasireiškia sausringuose regionuose. Terminą 1949 pasiūlė prancūzų botanikas ir ekologas André Aubrévilleʼis.

Dykumėjimą lemia daug gamtinės ir antropogeninės kilmės veiksnių. Gamtinių veiksnių grupei priklauso dirvos eroziją skatinantis globalinis klimato atšilimas bei jį lydintis sausrų dažnėjimas, kritulių mažėjimas, vėjų stiprėjimas. Antropologinės kilmės dykumėjimą sukelia netvari žemdirbystė (nualinami dirbamos žemės plotai) ir gyvulininkystė (pernelyg intensyviai nuganoma augalijos danga, jai žymiai pakenkiama ar ji net sunaikinama), pramonės plėtra (pvz., medienos poreikiams tenkinti naikinami miškai), šalių politinis nestabilumas (pvz., dėl masinės gyventojų migracijos apleidžiamos žemių drėkinimo sistemos). Dažniausiai vienu metu veikia keli šie veiksniai.

dykumėjimo paveikta teritorija Lesote

Dėl dykumėjimo keičiasi natūrali augalija, išplinta augalų invazinės rūšys, kinta su augalais susijusios gyvūnų rūšys, kyla smėlio ir dulkių audros, prastėja ekosistema, žmonių gyvenimo sąlygos, kokybė ir sveikata, susidaro nepalankios socialinės ir ekonominės salygos.

Paveiktos teritorijos

Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos duomenimis, pasaulyje yra apie 26–36 mln. km² dykumėjančių teritorijų. Jų yra visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Labiausiai dykumėjimo paveikta Afrika, daugiausia – plotai į pietus nuo Sacharos, Sahelio regionas, Kenija ir kita. Dykumėjančių plotų daugėja ir Azijoje – Kinijoje, Mongolijoje ir Kazachijoje, Šiaurės Amerikoje – Jungtinių Amerikos Valstijų vakarinėje dalyje, Pietų Amerikos pietryčiuose – Brazilijoje ir Argentinoje, Australijos vakarinėje dalyje. Europoje tokių teritorijų yra žymiai mažiau – tik Viduržemio jūros regione.

Prevencija

Dykumėjimą sukeliančių gamtinių veiksnių poveikiui švelninti mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, stengiamasi didinti anglies (dirvožemio organinės medžiagos pavidalu) kaupimąsi, kurti efektyvios aplinkos ir darnios ekonomikos vystymo politiką; antropogeninėms priežastims šalinti – didinamas miškingumas, vykdoma miškų gaisrų prevencija, atkuriamas dirvožemio derlingasis sluoksnis bei dirvožemio našumas ir produktyvumas, kuris užtikrintų gyventojų maisto poreikių tenkinimą ir tinkamas socialines ekonomines tvarios žemdirbystės ir gyvulininkystės plėtros sąlygas.

1994 priimta Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvencija (angl. United Nations Convention to Combat Desertification, UNCCD), kuri įsigaliojo 1996.

2178