džãtai, grupė genčių, pirmaisiais amžiais po Kristaus gyvenusių Vakarų Pandžabe. Vėliau paplito Šiaurės Indijoje ir sudarė pandžabų etninį pagrindą. Iki 12–14 a. buvo nepriklausomi, vėliau juos pajungė Didieji Mogolai. 1669, 1672 ir 1689–91 vyko džatų sukilimai, juos užkariautojai numalšino. 18 a. viduryje susikūrė savarankiška džatų kunigaikštystė; ją 1763 Didieji Mogolai nukariavo. Džatai virto to paties pavadinimo žemdirbių kasta. Jų palikuonių gyvena Šiaurės Indijoje (hinduistai ir sikhai) ir Pakistane (musulmonai).
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.