Džibùčio kis
Bendroji ūkio apžvalga
Džibutis – ekonomiškai silpna valstybė.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Džibučio BVP sudarė 3,371 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP pagal perkamosios galios paritetą – 5,939 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 3363,7 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio, BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą – 5925,8 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio.
https://s.vle.lt/diagramos/239.html
Pramonė
geoterminiai gręžiniai (Fiale Caldera)
Pramonė menkai išplėtota (apdirbamosios pramonės produkcija sudaro apie 3 % BVP); yra nedidelių naftos perdirbimo, tekstilės, odos, maisto pramonės, cemento gamybos įmonių (daugiausia sostinėje). 2000 pagaminta 169,4 mln. kilovatvalandžių elektros energijos.
Bioprodukcinis ūkis
Bioprodukcinis ūkis tenkina 3 % Džibučio maisto poreikių. Žemės ūkyje dirba apie 80 % ekonomiškai aktyvių Džibučio gyventojų (iš jų apie 50 % verčiasi klajokline gyvulininkyste). Ganyklos užima 9 % Džibučio teritorijos. Auginama daržovės (24 200 tonų, 1999), vaismedžiai, javai, kavamedžiai, datuliniai finikai. Veisiama ožkos, avys, galvijai, kupranugariai, asilai. Džibučio gyvulių skaičius – 1 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 2 lentelėje. Iš ežerų ir jūros vandens gaunama druska (135 933 tonos, 2000).
1
2
Žvejyba (vidaus vandenyse ir jūroje); 1998 sugauta apie 350 000 tonų žuvų. Renkami perlai, pintys, koralai, kriauklės perlamutrui gauti.
Turizmas
1998 Džibutį aplankė apie 20 000 užsienio turistų; pajamos iš turizmo sudarė 4 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.
Transportas ir ryšiai
Džibučio uostas
Geležinkelių yra apie 120 kilometrų (Džibučio–Adis Abebos linijos dalis). Automobilių kelių – 2890 kilometrų, iš jų su kieta danga 364 kilometrai. Tarptautinis oro uostas (apie 6 kilometrai nuo sostinės). 2000 buvo įregistruota 13 jūrų laivų; prekybinio laivyno tonažas 3967 bruto tonos. Užsienio prekybos krovinių apyvarta 808 000 tonų (1998). Jūrų svarbiausias uostas – Džibutis (nuo 1981 laisvasis uostas); krovinių apyvarta (eksportuojamos ir Etiopijos prekės) sukuria apie 80 % Džibučio BVP.
Bankai
Džibučio centrinis bankas – Džibučio nacionalinis bankas (Banque Nationale de Djibouti, įkurtas 1977, būstinė Džibutyje). 2002 dar veikė (visi Džibutyje) Plėtros bankas (Banque de Développement de Djibouti, įkurtas 1983) ir 4 užsienio bankai (2 Prancūzijos, po vieną Etiopijos ir Liuksemburgo). Džibučio piniginis vienetas – Džibučio frankas, lygus 100 santimų.
Užsienio prekyba
Džibučio užsienio prekybos balansas neigiamas. 1999 eksportuota prekių už 260 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 440 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama odos, kava, importuojama maisto produktai ir gėrimai, naftos ir chemijos pramonės produktai, mašinos ir transporto priemonės. 1998 daugiausia prekių eksportuota į Somalį (53 % viso Džibučio eksporto), Jemeną (23 %), Etiopiją (5 %), importuota – iš Prancūzijos (13 % viso Džibučio importo), Etiopijos (12 %), Italijos (9 %), Didžiosios Britanijos (6 %), Saudo Arabijos (6 %).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 Lietuva eksportavo į Džibutį prekių už 280,6 tūkst. eurų, 2018 – už 41,4 tūkst. eurų.
Džibučio BVP struktūra (2000)
2271
-Džibučio pramonė; -Džibučio žemės ūkis; -turizmas Džibutyje; -Džibučio transportas; -Džibučio bankai; -Džibučio užsienio prekyba
Džibučio konstitucinė santvarka
Džibučio partijos ir profsąjungos